Janis Medinis (latv. Jānis Mediņš, 1890 m. spalio 9 d. Ryga – 1966 m. kovo 4 d. Stokholmas) – latvių kompozitorius, dirigentas.
Biografija
Tėvas Rusijos imperijos kariuomenės orkestro klarnetininkas Jūris Medinis. Broliai Jazepas Medinis, Jekabas Medinis. 1901–1908 m. studijavo Rygos Emilio Zygerto muzikos instituto fortepijono, smuiko ir violončelės klasėse. 1920–1928 m. Latvijos nacionalinės operos dirigentas. 1928–1944 m. Latvijos radiofono simfoninio orkestro vyr. dirigentas. 1921–1944 m. Latvijos konservatorijos dėstytojas, nuo 1929 m. profesorius. 1944–1948 m. gyveno Vokietijoje, nuo 1948 m. Stokholme, 1965 m. pusę metų Rygoje.
Kūryba
Sukūrė simfoniją (1913 m.), 4 orkestrines siuitas (1922 m., 1927 m., 1934 m., 1938 m.), simfonines poemas „Imanta“ (1924 m.) ir „Mėlynas kalnas“ (Zilais kalns 1927 m.), koncertą fortepijonui ir orkestrui (1928 m.), styginių kvartetą (1946 m.), kūrinių chorui, romansų, instrumentinių miniatiūrų.[1]
- Sceniniai kūriniai
- Ugnis ir naktis (Uguns un nakts), opera, 1921 m., 2 redakcija 1927 m.,
- Dievai ir žmonės (Dievi un cilvēki), opera, 1922 m.,
- Berniukas nykštukas (Sprīdītis), opera, 1927 m.,
- Išdykėlė (Luteklīte), opera, 1939 m.,
- Meilės pergalė (Mīlas uzvara), baletas, 1935 m.,
- Plieniniai sparnai (Tērauda sparni), baletas, 1936 m.
Bibliografija
- Tonai ir pustoniai (Toni un pustoni), autobiografinė knyga, 1964 m.
Šaltiniai
Nuorodos