Laimutė Pocevičienė

Laimutė Pocevičienė
Gimė 1955 m. rugpjūčio 25 d. (69 metai)
Židikai, Mažeikių r.
Tautybė Lietuvė
Veikla teatro režisierė, filologė.
Organizacijos Žemaitės dramos teatras
Išsilavinimas lietuvių filologija.

Laimutė Pocevičienė (g. 1955 m. rugpjūčio 25 d. Židikuose, Mažeikių r.) – teatro režisierė, filologė.

Biografija

Gimė ir užaugo Židikuose (Mažeikių r.). Mokėsi Židikų vidurinėje mokykloje (dabar Marijos Pečkauskaitės gimnazija), nuo 1973 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją.[1] Pirmojo tarp mėgėjiškų Lietuvoje poezijos teatro įkūrėja ir režisierė.[2] Nuo 1990 m. Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė.[3]

Pastatymai

  • 1985 m. "Žmogaus apnuoginta širdis" (Pagal V.Mačernio eiles) [2]
  • 1988 m. "Atverk duris - aš ateinu su meile ir šviesybe" (Pastatytas remiantis Prano Genio „ Rainių poema“ ir K.Kalinauskienės prisiminimais) [4]
  • 1990 m. "Kilti ir kelti" [4]
  • 1992 m. "Mona" (Pagal Eduardas Cinzo-Čiužo romaną "Raudonojo arklio vasara") [4]
  • 1993 m. "Piršlybos" (Pagal Žemaitės apysaką "Piršlybos"/"Rudens vakaras") [4]
  • 1994 m. "Žemaitėškė žuodē paukštelēs čiolb" (Pagal J.Diržininko, J.Jankausko, P.Grigolos, O.Mileikienės, S.Miltinio, D.Ramonienės-Mukienės, N.Rimkienės, V.Pociaus, A.Salatkienės eilėraščius) [2]
  • 1995 m. "Stebuklingas daktaras" (Pagal Žemaitės apsakymą "Stebuklingas daktaras") [4]
  • 1996 m. "Naktis, kai drabužiai šnekasi" [5] (Pagal H.Haas novelę "Užuolaidėlė" ir populiarias pasakas)
  • 1996 m. "Kęstaičių žemaičiai" (Pagal M.M.Kudarauskaitės istorinę poetinę apybraižą) [1]
  • 1997 m. "Pusnynų pasaka" [5](Pagal Janinos Degutytės "Fėjų pasaką")
  • 1997 m. "Ženatvės laimė" (Pagal Žemaitės apsakymus) [4]
  • 1998 m. "Kiaunės dvaro nebėra" (Pagal Elenos Spurgaitės "Kiaunės dvaro nebėra") [1]
  • 1999 m. "Amerika pirtyje" (Pagal Keturakio "Amerika pirtyje") [5]
  • 2000 m. "X + Y = ?" (Pagal Vytauto Račičko ir Erich Segal kūrybą) [4]
  • 2000 m. "Magdelė" (Pagal Žemaitės "Magdelė") [5]
  • 2003 m. "Liūdesys yra laisvas" (Pagal Algimanto Mikutos ir J.Zieduonio eiles) [5]
  • 2005 m. "Mėlynasis strazdas" (Paremta pasakų ir scenos kovų motyvais) [4]
  • 2006 m. "Telšiai - Dovanų kalva" (Pagal R.Gurevičiūtės ir P.Laucevičiaus gyvenimų tikrus faktus) [5]
  • 2008 m. "Adelės CV" 2008 m. (Pagal S.Glover "Adelė") [5]
  • 2010 m. "Penelopė" (Pagal Penelopės ir Odisėjo mitą) [1]
  • 2012 m. "Meškis po širdim" (Pagal R.Oginskaitės "Meškis po širdim") [5]
  • 2013 m. "Aksomo klostėse - epochų šnabždesys" (Pastatytas remiantis A.Rione dienoraščiais, bendradarbiaujant su I.Levickiene) [1]
  • 2014 m. "Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms" (Pagal Rūtos Šepetys "tarp pilkų debesų", Romualdo Granausko "Gyvenimas po klevu" ir Viktorijos Daujotytės poeziją) [6]
  • 2016 m. "Vilties etiudai iš Septynių Kalvų Miesto" (Paremtas menine dokumentika) [1]
  • 2016 m. "Dvylika mėnesių" (Pagal senosios animacijos filmuką "Dvylika mėnesių") [1]
  • 2016 m. "Meškiukų pamokėlės" (Paremta Telšių istorijos legendomis ir motyvais) [1]
  • 2017 m. "Veidas, atsuktas į saulę" (Pagal amžininkų atsiminimus) [1]
  • 2018 m. "Nauja Roboto ir Peteliškės istorija" (Pagal Unės Kaunaitės knygą "Laiškai Elzei" ir Vytautės Žilinskaitės ir Sarah Parkinson tekstus) [1]
  • 2018 m. "Spalvuotu guzikieliu rožončius" (Pagal D.Ramonaitės-Mukienės grožinės literatūros antologijoje "Žemaičiai" išspausdintus tekstus) [7]

Pasiekimai ir apdovanojimai

  • 1993 m. Dauguviečio premija už lietuvių dramaturgijos propagavimą ir "Piršlybos" pastatymą.[2]
  • 1993 m. "Valstiečių laikraščio" premija už spektaklį "Piršlybos".[1]
  • 2010 m. Telšių Žemaitės dramos teatrui skirta "Aukso Paukštė" už L.Pocevičienės režisuotą spektalį "Penelopė".[1]
  • 1998 m. Klaipėdos universiteto Gintaro ordinas už Lietuvos klojimo teatro pasiekimus.[8]

Vaikų ir jaunimo studija "Savi"

Vaikų ir jaunimo studija "Savi" suburta režisierės L.Pocevičienės 1994m. rudenį.[reikalingas šaltinis] Studijoje išugdytas ne vienas esamas aktorius ir režisierius: Valda Bičkutė, Vilius Malinauskas, Agnė Banytė, Karolis Pronckus, Simona Gudavičiūtė [8]

Teatro studijos garstrolės:

Išnašos

  1. ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 Ramonaitė-Mukienė, Danutė (2019). Telšių Žemaitės dramos teatras. Vilnius: Petro ofsetas. ISBN 978-9955-8180-25-0. {{cite book}}: Patikrinkite |isbn= reikšmę: length (pagalba)
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Telsiu Žemaitės dramos teatro istorija. Nuoroda tikrinta 2020-11-26.
  3. ↑ Ramonaitė-Mukienė, Danutė. Pocevičienė (Kalinauskaitė). Nuoroda tikrinta 2020-11-26.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 Kakanauskas, A. Įkvepiančios asmenybės, miestelį gaubia rašytojos aura. Nuoroda tikrinta 2020-11-26.
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 5,6 5,7 5,8 Pocevičienė, Laimutė (2014). Teatras - tautos sparnai. Vilnius: Grafija. ISBN 978-9986-9186-2-2.
  6. ↑ Alkas. Telšių Žemaitės dramos teatras kviečia į spektaklį "Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms. Nuoroda tikrinta 2020-11-20.
  7. ↑ Dijokienė, Lina. Teatro scenoje — dar viena žemaitiško žodžio premjera!. Nuoroda tikrinta 2020-11-25.
  8. ↑ 8,0 8,1 Ciunienė, Vida. Spektaklis – tai ne paveikslas, kurį galima pasikabinti. Jis sudėliotas iš daugybės. Nuoroda tikrinta 2020-11-20.
  9. ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 VšĮ Leidybos idėjų centras (2015). Kas bus kas. Vilnius: BALTO print. ISBN 978-609-95578-6-1.
  10. ↑ Šeškevičienė, Irena. "Tiumenės "revoliucija" – kretingiškio žvilgsniu". Nuoroda tikrinta 2020-12-03.