Amerika pirtyje – pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis.

Vincas Kudirka 1893 m. „Varpe” paskelbė konkursą dramoms sukurti. Pirmasis atsiliepė Aleksandras Fromas-Gužutis, o netrukus ir broliai Antanas bei Juozas Vilkutaičiai, prisistatę slapyvardžiu Keturakis, tai yra, turintis keturias akis, atsiuntė savo komediją „Amerika pirtyje“. Vincui Kudirkai šis kūrinys labai patiko, jis jį nuvežė į Mintaują pas Joną Jablonskį, kur drauge su šeimininkais jo skaitymo klausėsi ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Mykolas Lozoraitis. Buvo nutarta jį paskleisti po Lietuvą ir lietuviškas kolonijas už Lietuvos ribų. 1895 m. Tilžėje šis veikalas buvo išleistas pirmą kartą.

1899 m. rugpjūčio 20 d. Liudui Vaineikiui gavus gubernatoriaus leidimą, spektaklis viešai suvaidintas Palangoje, daržinėje (grafo Tiškevičiaus sandėlyje), stovėjusioje ant jūros kranto. Režisavo Povilas Višinskis ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Povilas Višinskis buvo ir pagrindinio vaidmens – Bekampio atlikėjas. Vaidino Augustinas Janulaitis, Vladas Mongirdas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Šlapelienė-Piaseckaitė ir kiti Palangoje poilsiavę lietuvių inteligentai.

Pjesė iš karto susilaukė didelio populiarumo ir suvaidino nemažą vaidmenį ne tik lietuviškojo teatro kūrimosi istorijoje. Nors buvo gautas oficialus leidimas, bet komedijoje buvo įžvelgta caro režimo pajuoka. Caro žandarai beveik visus spektaklio dalyvius areštavo, bet galbūt kaip tik todėl ir prasidėjo unikaliausias mūsų kultūros istorijoje, o gal ir pasaulinėje praktikoje, reiškinys – Palangos spektaklis sukėlė visuotinį lietuviškai ir ne tik lietuviškai kalbančių žmonių susidomėjimą ne tiek menine, kiek politine prasme.

Spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija. Lietuviškas žodis, pasakytas viešai, buvo svarbesnis už meninius reikalavimus. Tuo spektakliu grupelė žmonių pareiškė pasauliui, kad mes esame, turime savo kalbą ir savo žemę. Ir visa tauta, remdama Palangos spektaklio organizatorių lietuvybės idėją, ėmėsi statyti tą patį veikalą kiekviename kaime. Tai buvo visuotinis valios pareiškimas arba pirmas referendumas už lietuvybę.

Netrukus palangiškių aktorių trupė „Ameriką pirtyje" suvaidino Kuliuose. Jis buvo statomas Liepojoje, Mintaujoje, pasklido po visas lietuvių parapijas. 1903 m. ar, kaip teigia Mykolas Biržiška, 1902 m. „Amerika pirtyje“ slapta suvaidinta Ziniūnuose, Joniškio raj. Pagrindinį vaidmenį atliko būsimasis dailininkas Adomas Varnas, už tai, kaip ir kiti spektaklio dalyviai, persekiotas policijos ir turėjęs išvykti į Austriją, kur baigė Krokuvos dailės akademiją. Linkuvoje veikusi „Vyturio“ draugija spektaklį pastatė klebonijos klojime.

Panaikinus spaudos draudimą 1904 m. spalio 31 d. komedija suvaidinta Šiauliuose, Liaudies namuose (dabar Vasario 16-osios g., pastatas yra Šiaulių miesto savivaldybės pastato dalis). Šis spektaklis – pirmas legalus šiauliečių ištartas žodis nuo scenos.

Odesoje 1905 m. „Amerika pirtyje“ pastatė Mykolas Sleževičius. 1905 m. gegužės 28 d. būsimo prezidento Kazio Griniaus žmonos Joanos pastangomis spektaklis pastatytas Marijampolėje. Pagrindinį vaidmenį atliko Pijus Grigaitis. Tame vakare bene pirmą kartą Lietuvoje buvo viešai sugiedota ir Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.

Pirmąjį lietuvių kalba suvaidintą spektaklį primena atminimo lenta prie Jūratės ir Kastyčio skulptūros.

• Amerika pirtyje, 1895 m.