Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Laharas – purvo nuošliauža, kylanti ugnikalnių šlaituose. Susidaro vandeniui susimaišius su vulkaniniais pelenais, piroklastinėmis dulkėmis, pemza, kalnų uolienomis. Laharas gali kilti dėl ugnikalnio veiklos ištirpus sniegui ar ledynui, praūžus smarkiai liūčiai, išsiliejus kalnų ežerui ar tvenkiniui. Laharas nebūtinai siejasi su aktyvia ugnikalnio veikla – gali būti išjudintos ir seniai sugulusios vulkaninės uolienos, ypač jei jų būseną paveikė žemės drebėjimas. Ypač didelė laharų tikimybė būna tuomet, kai ugnikalnio išsiveržimas sutampa su uraganu.

Kilęs laharas, veikiamas sunkio jėgos, dideliu greičiu (100–300 km/h) juda žemyn ugnikalnio šlaitu naikindamas viską savo kelyje, o sustojęs viską palieka po stora purvo danga. Neretai laharo nešamos medžiagos patenka į upių slėnius ir sukelia katastrofiškus potvynius. Dažni atvejai, kai pats ugnikalnio išsiveržimas nusineša nedaug ar nei vienos aukos, tačiau išsiveržimo sukeltas laharas būna pražūtingas. Istorijos bėgyje laharai smarkiai nuniokojo Armero (Kolumbija), Siudad Vjechos (Gvatemala), Jungajaus (Peru), Pinatubo apylinkių (Filipinai), Latakungos (Ekvadoras) ir kt. miestus.

Žodis laharas kilęs iš javiečių kalbos.