1985 m. Armero miestas tapo viena didžiausių ugnikalnių išsiveržimų aukų. Po 134 metų pertraukos, 1984 m. prabudo Ruiso ugnikalnis. Jo aktyvumas didėjo iki 1985 m. lapkričio 13 d. nakties. Tada ugnikalnis išsiveržė ir vulkano pelenai bei 60 m storio laharai kalno šlaitais pradėjo leistis link Armero. Dauguma miesto gyventojų (~21 tūkst.) buvo palaidoti po purvo ir pelenų sluoksniu net neprabudę. Armeras tapo antrąja Pompėja.
Pagrindine nelaimės priežastimi tapo ne Ruiso išsiveržimas, bet jau prieš 2 mėnesius dėl ugnikalnių veiklos pasitvenkusi Laguniljos upė. Išsiveržimo naktį milžiniškas ledo luitas nuo Ruiso atskilo ir nukrito į Lagunilją ir šios vandenys, susimaišę su pelenais ir purvu suformavo milžiniškus laharus. Laharų greitis siekė 300 mylių per valandą. Miestas buvo sunaikintas per 15 minučių.
