Kvarkenas arba Šiaurės Kvarkenas (šved.Norra Kvarken) – Botnijos įlankos centrinės sąsiauris į šiaurės vakarus nuo Vasos šcherų. Jungia Botnijos įlankos šiaurinę (Botenvikeną) ir pietinę (Botenhaveną) dalis. Plotis (tarp žemyninių Suomijos ir Švedijos dalių) – 75 km, bet tarp labiausiai nutolusių salų tesiekia 25 km. Vandens gylis Kvarkeno regione apie 25 metrai. Holmeno, Engešiono ir kitos salos skiria Šiaurės Kvarkeną į dvi dalis – Rytų Kvarkeną (vidutinis gylis 6–7 m) ir Vakarų Kvarkeną (gylis iki 29 m).[1] Šiaurės Kvarkenas laikosi užšalęs lapkričio–gegužės mėnesiais.[2]
Regionas pasižymi tuo, kad jo salos per metus iškyla apie 1 cm.
Suomiškoje Kvarkeno dalyje yra didelis salynas. Dauguma salelių apgyvendintos. Švedų pusėje archipelagas kur kas mažesnis, o salų krantai statesni. Istoriškai šis regionas svarbus tuo, kad žiemos metu, užšalus ledui, per jį buvo gabenamas paštas.
Maždaug viduryje Kvarkeno yra švyturys, sukurtas Anri LePotas, kuris dar dirbo Giustavo Eifelio inžinierių komandoje. Dabar šis švyturys, kaip ir dauguma jų Suomijoje, visiškai automatizuotas.
Kvarkenas
Pasaulio paveldas
2006 m. Kvarkeno salynas buvo priskirtas prie UNESCO pasaulio paveldo objektų dėl unikalaus salų iškilimo. Šis kilimas yra vienas sparčiausių pasaulyje. Dėl nuolat kintančios kranto linijos salos atsiranda ir jungiasi, pusiasaliai plečiasi, iš įlankų susidaro ežerėliai, pamažu virstantys į pelkes. Tai tipiškas izostazijos pavyzdys, kuris pirmiausia buvo tyrinėtas būtent šioje vietoje.
