Krasnýstavas [1] (lenk. Krasnystaw) – miestas pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, 55 km į pietryčius nuo Liublino, prie Vepšo upės ir jo intako Žulkevkos. Apskrities centras. Pro miestą eina Liublino-Zamostės geležinkelis ir plentas. Maisto (cukraus, pieno, tabako, alaus, malimo), siuvimo, statybinių medžiagų, keramikos pramonė. Veikia krašto muziejus.
Istorija
Krasnystavas įkurtas XI a., o miesto teisės suteiktos 1394 m. Nuo XV a. miestas tapo amatų ir prekybinis centras, čia įsikūrė didelė žydų bendruomenė. 1490–1826 m. Krasnystavas buvo Chelmo vyskupų buveinė. 1524 m. miestas nukentėjo nuo gaisro, 1602–1603 m. ir 1630–1631 m. nuo maro, XVII a. vid. nuo švedų antpuolių. 1795–1807 m. priklausė Austrijai, 1809–1815 m. Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. Lenkijos karalystei. Per 1863 m. sukilimą užimtas sukilėlių. XIX a. miestas buvo Liublino gubernijos Krasnystavo apskrities centras.[2]
II pasaulinio karo metais veikė getas, kalėjimas (sušaudyta 395 žmonių). Po karo imta plėtoti pramonę. XIX a., apie 1975 ir nuo 1999 m. Krasnystavas yra apskrities centras.[3]
Paveldas
Krasnystave yra:
- barokinis jėzuitų vienuolyno ansamblis, kurį sudaro:
- XVIII a. Vyskupų rūmai,
- 1715 m. Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia (architektas J. Delamars, polichromija apie 1723 m., A. Swach),
- 1720 m. kolegija (išplėsta 1730 ir 1902 m., dabar muziejus),
- 1739 m. seminarija (rekonstruota XIX–XX a.);
- Augustinų vienuolyno ansamblis:
Galerija
Šaltiniai
.jpg)
.jpg)
.jpg)