Krabo ūkas (M1, NGC 1952) – dujinis emisinis (pluoštinis) ūkas Tauro žvaigždyne, netoli ζ Tau, supernovos sprogimo liekana.

Atstumas iki ūko yra apie 6000 šm. Ūko matmenys – 10 x 7 šm. Regimasis ryškis 8^m,4 danguje sudaro 6 x4 ' plotą. Lyginant įvairu laiku darytas nuotraukas, nustatyta, jog medžiaga plečiasi apie 1800 km/s greičiu, kuris vis didėja. Pagal tai apskaičiuota, jog ūkas turėjo atsirasti prieš maždaug 900 metų. Tada ir atkreiptas dėmesys, jog maždaug tuo laiku kinai ir arabai aprašė supernovą.^[1]

Ūko spinduliavimo spektro linijos yra dvigubos, nes nuo mūsų tolstančios ir į mus artėjančios pusių raudonasis poslinkis nukreiptas priešingomis kryptimis.^[1]

Ūko centre yra maždaug 28-30 km skersmens Krabo pulsaras, NP 0532 (neutroninė žvaigždė), kurio pulsavimo periodas 0,0331 s. Tai yra II tipo supernovos branduolys, stiprus Rentgeno spindulių šaltinis (aprašytas kaip 3C 144 arba Taurus A^[1]).

Geromis sąlygomis šis ūkas įžiūrimas plika akimi, bet struktūra bent kiek matoma tik pro bent 4 colių teleskopą.^[1]

Ūkas susidarė, sprogus supernovai (1054 m. kinų ir arabų astronomai užfiksavo, kad žvaigždė buvo matoma dienos metu 23 dienas). Sprogimo metu supernovos regimasis ryškis išaugo iki maksimalios vertės, buvusios tarp -7 ir -4,5, todėl ji buvo matoma plika akimi maždaug dar dvejus metus po jos pirmųjų stebėjimų. Krabo ūkas tapo pirmuoju astronominiu objektu, susijusiu su supernovos sprogimu.

Ūką atrado 1731 m. Džonas Bėjus. Nepriklausomai nuo jo 1758 m. ūką atrado Šarlis Mesjė, kuris įtraukė objektą pirmu numeriu į savo katalogą, nors iš pradžių jis objektą palaikė Halio kometa, kurios grįžimo to stebėjimo metu buvo laukiama.^[1] Pavadinimą suteikė Lordas Rosas 1844 m. (raudonuose spinduliuose, 653 nm, ūko forma primena krabą).

William Herschel ir Lordas Rosas šiame ūke bandė įžiūrėti atskiras žvaigždes, bet, skirtingai nuo daugelio kitų Mesjė objektų, šįkart tai nepavyko. Visgi šie astronomai liko įsitikinę, jog žvaigždes pamatyti tereikia geresnio teleskopo, ir savo stebėjimuose rašė, jog šios „beveik matomos“.^[1]

1918 m. Krabo ūkas buvo klaidingai klasifikuotas kaip planetinis ūkas, tai paneigta 1933 m., bet klaida kartais pasitaiko ir daug naujesnėje literatūroje.^[1]

1948 m. Krabo ūke aptiktas stiprus rentgeno spindulių šaltinis. 1968 m. Arecibo teleskopas aptiko ūko centre esantį pulsarą.

• Daugiau apie Krabo ūką Archyvuota kopija 2011-09-03 iš Wayback Machine projekto. (angl.)

Šis straipsnis apie ūką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.