Halio kometa – šviesiausia ir viena žinomiausių žinomų periodinių kometų. Pasirodo vidutiniškai kas 75–76 metus.[2][3][4][5] Paskutinį kartą pasirodė 1986 m., kitą kartą danguje ji bus matoma 2061 m.
Gerai matoma plika akimi. Kaip ir kitos periodinės kometos – kurių daugumos periodas yra nuo trijų iki 20 metų – kiekvieno perihelio metu kometa praranda medžiagos dalį garuojant, dėl to kiekvieną kartą mažėja ir ryškumas.
Pavadinta anglų matematiko ir astronomo Edmond Halley (1656–1742), kuris dėl savo pasiekimų nustatant kometų orbitas 1720 m. buvo paskirtas karališkuoju astronomu ir Grinvičo observatorijos vadovu, vardu. XVII a. kometą stebėjo Kepleris ir Niutonas. Pastarasis įrodė, kad ji juda beveik paraboline orbita. Iki to laiko manyta, kad kometų pasirodymo prognozuoti neįmanoma, tačiau Halley 1705 m. nustatė, kad 1682 m. stebėtas dangaus kūnas buvo toks pats kaip ir ankstesni kometų pasirodymo atvejai, bei teisingai išpranašavo kometos grįžimą 1759 m. Tai 1758 m. patvirtino Johann Georg Palitzsch ir Christian Gärtner.
XX a. per perihelį kometa praskriejo 1910 ir 1986 m. 1986 m. kovo mėn. kometa buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių: „Giotto“ (600 km), „Vega 1“ (8890 km), „Vega 2“ (8030 km), „Sakigake“ (7 mln. km) ir „Suisei“ (151 000 km). „Vega 1“ ir „Vega 2“ perdavė į Žemę apie 1500 Halio kometos vaizdų, įskaitant pirmus kometos branduolio vaizdus.
