Kražantė

Kražantė
Kražantė ties Kražiais
Kražantė ties Kražiais
Ilgis 87,4 km
Baseino plotas 378 km²
Vidutinis debitas 4,18 m³/s
Ištakos Kelmės rajonas
Žiotys Dubysa
Šalys Lietuva
Vikiteka Kražantė

Kražantė – upė Žemaitijoje, Telšių ir Kelmės rajono savivaldybių teritorijoje; Dubysos dešinysis intakas.

Geografija

Prasideda Žemaičių aukštumoje, Girgždūtės kraštovaizdžio draustinyje, prie Pagirgždūčio ir Vašilėnų, 9 km į pietryčius nuo Varnių, netoli Girgždūtės kalvos. Nuo versmių iki Kuprės teka vaizdingomis apylinkėmis į pietryčius, žemiau, iki pat žiočių – į šiaurės rytus. Įteka į Dubysą 101 km nuo jos žiočių, ties Burbaičiais ir Padubysiu.

Intakai:

Žemupyje įsteigtas Kražantės hidrografinis draustinis. Jo teritorijoje – gražus „laukinis“ slėnis, gausu rėvų, didelių akmenų. Teka pro Burbaičių piliakalnį. Ties Kelme upėje įrengtas 5 ha tvenkinys.[1]. Pluskiuose (47 km nuo žiočių) nuo 1971 m. veikia hidrometrinė stotis.

Svarbesnės gyvenvietės prie Kražantės: Vašilėnai, Sendvariai, Gorainiai, Petrališkė, Kražiai, Griniai, Pakražantis, Šimaičiai, Rikantai, Kelmė, Kukečiai.

Hidrologija

Aukštupyje vaga iki 4 m pločio, nuo Šakos iki Kuprės reguliuota, plotis 10–23 m, gylis 2,1–3,2 m. Nuo Kuprės iki žiočių vaga labai vingiuota, plotis 6–12 m, gylis 1–1,5 m. Vidutinis nuolydis 1,03 m/km. Srovės greitis 0,1 m/s, žemupyje 0,2–0,3 m/s. Žemupyje slėnis gilus, šlaitai statūs, 6–20 m., vietomis 30 m aukščio. Debitas ties Pluskiais: vidutinis metinis 2,3 m³/s, didžiausias – m³/s, minimalus – 0,1 m³/s (vasarą), 0,021 m³/s (žiemą). Vandens lygio svyravimo amplitudė 1,5–1,9 m. Vidutinis debitas žiotyse 3,52 m³/s. [2]

Etimologija

Kražantės upėvardis kildinamas nuo Kražių miestelio („Kražių upė, kražinė, kražiškė“),[3] nors kai kurie šaltiniai nurodo atvirkščiai, kad miestelio vardas kilęs nuo upės.[4]

Šaltiniai

  1. Kražantė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 386
  2. Algirdas Rainys. Kražantė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 742 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/