Kostšynas prie Odros lenk. Kostrzyn nad Odrą
Miesto centras
Kostšynas prie Odros 52°35′0″ š. pl. 14°40′0″ r. ilg. / 52.58333°š. pl. 14.66667°r. ilg. / 52.58333; 14.66667 (Kostšynas prie Odros)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Liubušo vaivadija
Apskritis	Gožuvo apskritis
Gyventojų (2007)	19 952
Plotas	46,2 km²
Tankumas (2007)	432 žm./km²
Vikiteka	Kostšynas prie Odros

Kostšynas prie Odros (lenk. Kostrzyn nad Odrą, vok. Küstrin) – miestas vakarų Lenkijoje, Liubušo vaivadijoje, ties Odros ir Vartos santaka, Vokietijos pasienyje (priešais Kiustrino-Keco kaimą). Geležinkeliai ir plentai į Ščeciną, Vroclavą, Poznanę, Berlyną, Gdanską. Upių uostas. Seniau veikė svarbus pasienio postas. Mašinų (elektros įrengimų), medienos apdirbimo, popieriaus, statybinių medžiagų, maisto (koncentratų, prieskonių) pramonė. Yra gamtos muziejus, vyksta tarptautiniai tapybos plenerai. Netoliese yra Vartos žiočių nacionalinis parkas ir Slunsko ornitologinis rezervatas. Kostšyne yra XV a. pilies griuvėsiai, 1590 m. tvirtovė su požemiais.

Gyvenvietė pradėjo kurtis XII a., pastačius pilį ir įsteigus muitinę. Kostšynas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1232 m. (priklausė tamplieriams, nuo 1234 m. – Silezijos Piastams). 1261 m. miestą užėmė vokiečiai ir ėmė vadinti Kiustrinu (vok. Küstrin). Miesto teisės suteiktos 1300 m. XV a. miestą valdė kryžiuočiai, 1444 m. pastatė pilį. 1536–1571 m. buvo markgrafo rezidencija. Vėliau miestas priklausė Prūsijai, klestėjo pramonė (veikė tekstilės, krakmolo fabrikai). Per Antrąjį pasaulinį karą miestas praktiškai visiškai sugriautas. Po 1945 m. grąžintas Lenkijai, o kitapus Odros likęs pakraštys – Vokietijai.^[1]