1950 m. balandžio 6 d. priimamas Žemės Reformos įstatymas.
1950 m. gegužės 30 d. įvyksta antrieji rinkimai į parlamentą, I Singmano šalininkai gauna mažumą.
1952 m. liepos 4 d. parlamente priimamos Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius prezidento rinkimus.
1952 m. rugpjūčio 5 d. I Singmanas gauna 74 % balsų ir yra išrenkamas šalies prezidentu.
1953 m. spalio 1 d. pasirašomas Pietų Korėjos ir JAV Tarpusavio Saugumo paktas, užtikrinantis šalies gynybą užpuolimo atveju.
1954 m. gegužės 20 d. įvyksta treti parlamento rinkimai, I Singmano šalininkai sustiprina savo pozicijas.
1954 m. lapkričio 29 d. parlamentas priima Konstitucijos pataisą, leidžiančią I Singmanui trečią kartą kandidatuoti į prezidentus.
1956 m. gegužės 15 d. I Singmanas perrenkamas šalies prezidentu.
1958 m. gegužės 2 d. įvyksta ketvirtieji parlamento rinkimai. I SingmanoLiberalų partija laimi, tačiau jos pozicijos susilpnėja.
1960 m. kovo 15 d. I Singmanas perrenkamas šalies prezidentu, tačiau dėl balsų klastojimo įtarimų šalyje prasideda masiniai protestai, žinomi Balandžio revoliucijos vardu.
1960 m. balandžio 26 d. I Singmanas atsistatydina iš prezidento pareigų.
1960 m. birželio 16 d. priimama Antrosios respublikos Konstitucija.
1960 m. liepos 29 d. penktuosiuose parlamento rinkimuose laimi Demokratinė partija.
1960 m. rugpjūčio 13 d. Jun Boson tampa šalies prezidentu.
1980 m. rugpjūčio 27 d. Čion Duhan išrenkamas prezidentu.
1980 m. spalio 22 d. priimama Penktosios respublikos Konstitucija, įteisinanti netiesioginius prezidento rinkimus ir apribojanti jo kadenciją iki 7 metų.
1983 m. spalio 9 d. Šiaurės Korėja Jangone (Birma (dabartinis Mianmaras)) surengė išpuolį prieš prezidento Čion Duhan vadovaujamą Pietų Korėjos vyriausybinę delegaciją. Žuvo 17 delegacijos narių, įskaitant keturis ministerijų vadovus.
1987 m. balandžio 13 d. Čion Duhan pasitraukia iš konstitucinės reformos derybų su opozicinėmis partijomis.
1987 m. birželio 10 d. per Demokratinės Teisingumo partijos konvenciją paskelbiama, jog No Tėu taps šalies vadovu pasibaigus Čion Duhan kadencijai. Tai sukelia masines nepatenkintų gyventojų demonstracijas.
1987 m. birželio 29 d. verčiamas gyventojų demonstracijų, Čion Duhan sutinka dėl tiesioginius prezidento rinkimus įteisinančios demokratinės Konstitucijos priėmimo.
1987 m. spalio 27 d. referendume priimamos Konstitucijos pataisos.
1987 m. lapkričio 29 d. Šiaurės Korėjos agentai virš Indijos vandenyno susprogdino Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, žuvo 115 žmonių.
1987 m. gruodžio 16 d. No Tėu laimi prezidento rinkimus.
1990 m. liepos 3 d. Šiaurės ir Pietų Korėja susitaria rengti ministrų pirmininkų susitikimus.
1990 m. rugsėjo 4 d. įvyksta pirmas ministrų pirmininkų lygio Šiaurės ir Pietų Korėjos susitikimas.
1990 m. rugsėjo 30 d. užmezgami diplomatiniai santykiai su Sovietų Sąjunga.
1991 m. rugsėjo 17 d. Šiaurės ir Pietų Korėja tampa pilnateisėmis JTO narėmis.
1991 m. gruodžio 13 d. tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos pasirašomas susitarimas dėl susitaikymo, agresijos nenaudojimo ir bendradarbiavimo.
1992 m. rugpjūčio 24 d. užmezgami diplomatiniai santykiai su Kinija.
1992 m. gruodžio 18 d. šalies prezidentu išrenkamas Kim Jongsam, gavęs 42 % rinkėjų balsų.
1995 m. birželio 27 d. pirmą kartą po 34 metų įvyksta vietinio lygio rinkimai.
1995 m. spalio mėn. prasideda No Tėu korupcijos skandalas, dėl kurio jis vėliau pripažįstamas kaltas ir 1996 m. rugpjūtį gauna laisvės atėmimo bausmę.
1996 m. rugpjūčio mėn. Čion Duhan skiriama mirties bausmė dėl Penktosios respublikos įkūrimo aplinkybių ir Kvandžu sukilimo malšinimo organizavimo. Vėliau mirties bausmė atšaukiama.
1997 m. lapkričio 23 d. dėl šalyje kilusios ekonominės krizės šalis kreipiasi į Tarptautinį valiutos fondą.
1997 m. gruodžio 18 d. prezidentu išrenkamas Kim Dedžiunas.
1999 m. birželio 15 d. įvyksta didelio masto Šiaurės ir Pietų Korėjos laivyno susidūrimas Geltonojoje jūroje. Pietų Korėja paskandina vieną Šiaurei priklausantį laivą.
2010 m. kovo 26 d. Geltonojoje jūroje nuskęsta Pietų Korėjos karinis laivas Čonan (천안), žūsta 46 įgulos nariai. Kaip paaiškėja po beveik du mėnesius trukusio tyrimo, laivą nuskandino Šiaurės Korėjos torpeda. Šiaurė tyrimą įvardina kaip fabrikaciją.[1]
2010 m. gegužės 24 d. prezidentas I Mjongbak savo kalboje praneša, jog reaguodama į išpuolį Pietų Korėja nutraukia prekybą su Šiaurės Korėja ir pareikalauja už tai atsakingų asmenų nubaudimo bei oficialaus atsiprašymo.[2]
2010 m. lapkričio 23 d. Šiaurės Korėjos artilerija apšaudo Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą.[3] Žūsta 2 Pietų Korėjos jūrų pėstininkai ir 2 civiliai.[4]
2012 m. gruodžio 16 d. šalies prezidento rinkimus laimi Pak Čionghy duktė Pak Kunhe.
1954 m. sausio mėn. pradedama didelio masto žemdirbystės ūkių kolektyvizacija.
1955 m. gruodžio 28 d. Kim Ir Senas savo oficialioje kalboje pirmą kartą pamini džučė (주체) ideologiją, vėlesniais metais lėmusią šalies izoliacinę politiką.
1983 m. spalio 9 d. Šiaurės Korėja Jangone (Birma (dabartinis Mianmaras)) surengė išpuolį prieš prezidento Čion Duhan vadovaujamą Pietų Korėjos vyriausybinę delegaciją. Žuvo 17 delegacijos narių, įskaitant keturis ministerijų vadovus.
1984 m. gegužės 16 d. Kim Ir Senas pradeda 45 dienų kelionę po Sovietų Sąjungą ir Rytų Europą. Jos metu susitariama dėl Šiaurės Korėjos ir TSSR ekonominio bei strateginio bendradarbiavimo.
1987 m. lapkričio 29 d. Šiaurės Korėjos agentai virš Indijos vandenyno susprogdino Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, žuvo 115 žmonių.
1988 m. lapkričio 21 d. Pietų Korėja leidžia šalies kompanijoms vystyti prekybą su Šiaurės Korėją.
1989 m. gegužės mėn. paskelbiamas pirmas viešas JAV pareiškimas, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl Šiaurės Korėjos atominės programos.
1990 m. liepos 3 d. Šiaurės ir Pietų Korėja susitaria rengti ministrų pirmininkų susitikimus.
1990 m. rugsėjo 4 d. įvyksta pirmas ministrų pirmininkų lygio Šiaurės ir Pietų Korėjos susitikimas.
1991 m. rugsėjo 17 d. Šiaurės ir Pietų Korėja tampa pilnateisėmis JTO narėmis.
1991 m. gruodžio 13 d. tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos pasirašomas susitarimas dėl susitaikymo, agresijos nenaudojimo ir bendradarbiavimo.
1992 m. sausio 22 d. įvyksta pirmasis JAV ir Šiaurės Korėjos aukšto lygio susitikimas Niujorke.
1992 m. sausio 31 d. pasirašomas TATENA Saugumo susitarimas.
1992 m. lapkričio mėn. TATENA prašo leidimo apžiūrėti dvi Niongbion (녕변) atomines jėgaines. Šiaurės Korėja atmeta prašymą ir sulaukia TATENA sankcijų.
1998 m. rugpjūčio 31 d. išbandomos vidutinio nuotolio raketos „Taepodong-1“, kurios praskridusios virš Japonijos nukrenta Ramiajame vandenyne. Suprastėja santykiai su JAV ir Japonija.
1998 m. rugsėjo 5 d. priimami Konstitucijos papildymai, kuriais Nacionalinės gynybos komiteto pirmininkas (šias pareigas užima Kim Džong-ilas), paskiriamas valstybės vadovu.
1999 m. birželio 15 d. įvyksta didelio masto Šiaurės ir Pietų Korėjos laivyno susidūrimas Geltonojoje jūroje. Pietų Korėja paskandina vieną Šiaurei priklausantį laivą.
2000 m. birželio 15 d. Kim Dedžiunas ir Kim Džong-ilas pasirašo penkių punktų Pietų-Šiaurės Jungtinę deklaraciją.
2001 m. birželio 6 d. JAV praneša apie ketinimus Šiaurės Korėjai skirti ekonominę ir politinę pagalbą, jeigu ji sugrįš prie Ženevos deklaracijos įsipareigojimų.
2002 m. sausio 29 d. JAV prezidentas Džordžas Bušas įvardina Šiaurės Korėją kaip "blogio ašį".
2002 m. birželio 29 d. per Šiaurės ir Pietų Korėjos laivynų susidūrimą žūva 19 Pietų Korėjos jūreivių.
2002 m. liepos 1 d. pranešama apie šalies ekonominės sistemos pokyčius, kuriais sumažinamas valstybės kišimasis.
2002 m. spalio 16 d. sužinoma apie slaptai vykdomą branduolinių ginklų kūrimo programą. Netrukus nutraukiamas pagal Ženevos susitarimą skiriamas naftos tiekimas.
2002 m. gruodžio 27 d. iš šalies išsiunčiami TATENA inspektoriai.
2010 m. kovo 26 d. Geltonojoje jūroje nuskęsta Pietų Korėjos karinis laivas Čonan (천안), žūsta 46 įgulos nariai. Kaip paaiškėja po beveik du mėnesius trukusio tyrimo, laivą nuskandino Šiaurės Korėjos torpeda. Šiaurė tyrimą įvardina kaip fabrikaciją.
2010 m. gegužės 24 d. Pietų Korėja reaguodama į Čonan nuskandinimą nutraukia prekybą su Šiaurės Korėja ir pareikalauja už tai atsakingų asmenų nubaudimo bei oficialaus atsiprašymo.
2010 m. rugsėjo 28 d. surengiamas valdančiosios Darbo partijos susirinkimas (paskutinį kartą įvykęs 1980 m.), kurio metu Kim Džong-ilas perrenkamas vadovu, o jo jauniausias sūnus Kim Džongunas (김정은) paskiriamas į centrinį komitetą ir jam suteikiamas generolo laipsnis.[5]
2010 m. lapkričio 23 d. Šiaurės Korėjos artilerija apšaudo Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą.[6] Žūsta 2 Pietų Korėjos jūrų pėstininkai ir 2 civiliai.[7]
2011 m. gruodžio 17 d. sulaukęs 70 metų miršta Kim Džong-ilas. Apie tai oficialiai pranešama po dviejų dienų. Naujuoju šalies lyderiu paskelbiamas Kim Džongunas.[8]
2012 m. vasario 29 d. po kelias dienas trukusio JAV ir Šiaurės Korėjos atstovų susitikimo Pekine, susitariama dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos sustabdymo mainais į 240 000 tonas maisto.
1951 m. gegužės 13 d. Mao Dzedunas ir Stalinas paskelbia, jog sutiktų su paliaubų pasiūlymu, jeigu būtų atkurtos prieškarinės Šiaurės ir Pietų Korėjos teritorijos.
1951 m. birželio mėn. JAV paskelbia, jog jai priimtinas paliaubų pasiūlymas.
1951 m. liepos 10 d. pradedamos formalios paliaubų derybos.
1951 m. lapkričio 27 d. priimamas sprendimas dėl Šiaurės ir Pietų Korėjos pokarinių ribų, tačiau nesutariama dėl karo belaisvių klausimo.
1953 m. liepos 27 d. pasirašomas paliaubų susitarimas.
Literatūra
Adrian Buzo. The making of modern Korea. Routledge, 2007. 188-209 psl.