Klausyčiai

Klausyčiai
vok. Klaussitten
rus. Мичурино
Klausyčiai
Klausyčiai
54°29′10″š. pl. 20°20′10″r. ilg. / 54.486°š. pl. 20.336°r. ilg. / 54.486; 20.336 (Klausyčiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Bagrationovsko rajonas
Pašto kodas 238420
Tel. kodas +7 40156
Tinklalapis bagrationovsk-mo.ru

Klausyčiai arba Mičiurinas (vok. Klaussitten, nuo 1946 m. rus. Мичурино) – gyvenvietė Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, Bagrationovsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Pograničnojės kaimo gyvenvietės teritorija.[1][2]

Istorija

Varmės žemės kaimo pavadinimas prūsiškos kilmės.[3] 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Šventapilės apskrities kaimas.[4] 1928 m. rugsėjo 30 d. prijungti Biukūnai (Bükühnen, 1910 m. buvo 37 gyventojai), Mažasis Klingbekas (Klein Klingbeck, 1910 m. buvo 63 gyventojai) ir Karšeliai (Korschellen, 1910 m. buvo 69 gyventojai). 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kroicburgo rajono (rus. Кройцбургский район), vėliau Bagrationovsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 25 d. – 2008 m. birželio 30 d. Kornevo apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1945 m. Šventapilės apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kroicburgo rajonas TSRS
1946–2008 m. Kornevo apylinkė
Bagrationovsko rajonas 		Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Pograničnojės kaimo gyvenvietė
Bagrationovsko municipalinis rajonas 		Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[5] 1933 m. 1939 m.[6]
41 44 217 206

Šaltiniai

  1. ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Klausyčiai GenWiki
  5. ↑ Šventapilės apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  6. ↑ Šventapilės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

Nuorodos

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.