Kirdi – tradiciškai apibrėžiama smulkių tautų / genčių grupė, gyvenanti dabartiniame šiaurės Kamerūne, rytų Nigerijoje, pietvakarių Čade ir vakarų CAR.
Terminas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1826 m. Denham knygoje, kur jis naudoja terminą Kerdies ir apibrėžia jį kaip „negrai, niekuomet neišpažinę musulmonų tikėjimo“. Terminas buvo sugalvotas musulmonų fulbių ir reiškė „pagonis“. Jis taikytas visom į pietus nuo civilizuotų Sahelio teritorijų gyvenusioms tautoms. Jos gyveno istoriniame Fumbinos regione (vėliau vadintame Adamava), buvusiame į pietus nuo Kanem-Bornu ir Hausalando.
Kamerūne šioms gentims priklauso apie 1,9 mln. arba apie 11 proc. visų šalies gyventojų.
Istorija
XIX a. fulbių Adamavos emyratas užvaldė kirdi tautas. Emyrato teritorijose susikūrusiuose lamidatuose nuolat vykdavo susidūrimai tarp atėjūnų fulbių ir vietinių kirdi. Kai kuriuose lamidatuose fulbiai maišėsi su kirdi ir netgi sudarydavo bendrą diduomenę.
XIX a. II pusėje sėslūs žemdirbiai kirdi tapo vergų šaltiniu. Sahelio valstybės rengdavo reidus į kirdi teritorijas ir masiškai gaudė juos, o vėliau gabendavo į šiaurę Sacharos keliais.
Tautos
Kirdi teritorija nebuvo aiškiai apibrėžta. Jiems buvo priskiriamos įvairios gentys ir tautos, kalbančios įvairiomis, dažnai negiminingomis kalbomis. Tarp jų didžiausios buvo mbumai, vute, gbajai, sara, Mandaros tautos ir kt.
