Kiose Dage mūšis

Kiose Dage mūšis
Mongolų invazija į Anatoliją

Data 1243 m. birželio 26 d.[1]
Vieta Kiose Dage tarpeklis, Turkija
Rezultatas Mongolų imperijos pergalė. Rumo sultonatas ir Trapezundo imperija tapo mongolų vasalais
Priešininkai
Mongolų imperija Rumo sultonatas
Gruzijos karalystė
Trapezundo imperija
Vadai
Baidžu Kei-Chusravas II
Pajėgos
nežinoma (apie 15 000 – 20 000) nežinoma, bet daugiau nei mongolų pajėgos
Aukos
nežinoma nežinoma

Kiose Dage mūšis (turk. Köse Dağ) – 1243 m. birželio 26 d. įvykęs mūšis tarp mongolų ordos armijos, vadovaujamos karvedžio Baidžu ir Rumo sultonato armijos, vadovaujamos seldžiukų sultono Kei-Chusravo II. Mūšis vyko Kiose Dage tarpeklyje, į šiaurę nuo Erzindžano, šiaurės Turkijoje, pasibaigė mongolų pergale.

1242–1243 m. žiemą mongolams užpuolus Rumo seldžiukų sultonatą buvo užimtas Erzindžanas. Sultonas Kei-Chusravas II kreipėsi į savo kaimynus karinės pagalbos. Pagalbą suteikė Rumo sąjungininkai: Trapezundo imperatorius Manuilas I, prie kurio prisijungė Gruzijos, Abchazijos kunigaikščiai ir Alepo valdovas. Buvo pasamdyti keli „Frankų“ būriai iš Kipro karalystės (2 000 karių) ir Genujos[2].

Mūšis

Mūšis vyko visą dieną. Mongolai panaudoję klaidingo atsitraukimo taktiką, o paskui netikėtai priešus apšaudė strėlėmis[3]. Rumo sultonas, nenorėdamas pakliūti į nelaisvę, iš mūšio lauko pabėgo. Jo armija padrikai ėmė bėgti, o mongolai persekiojo ir kapojo juos kardais. Mongolai užėmė sultono stovyklos palapines su atsargomis ir ginklais, bei Kei-Chusravo vėliavą su liūto atvaizdu.

Pasekmės

Turėdami pranašumą, mongolai tęsė puolimą. Buvo užimtas Sivasas ir sugriautas Kaiseris, o daugelis miesto gyventojų, nenorėję pasiduoti, išžudyti. Į Koniją pabėgęs Rumo sultonas pas mongolus nusiuntė savo vizirį, kuris įtikino, kad tolesnis šalies užkariavimas bus sunkus, nes šalies gilumoje yra daug armijos ir tvirtovių[1]. Pagal taikos sutarties sąlygas sultonas kasmet mongolams turėjo mokėti apie 12 mln. sidabrinių monetų, 500 ritinių šilko, 500 kupranugarių ir 5 000 avių[4].

Po Kiose Dage mūšio prasidėjo seldžiukų Rumo sultonato nuosmukis.

Išnašos

  1. ↑ 1,0 1,1 The Central Islamic Lands from Pre-Islamic Times to the First World War, 249 psl.
  2. ↑ Rumo Laskaridų karalystė, XIII a. Trapezundo imperija, Seldžiukų sultonatas ir mongolų antpuolis (rus.)
  3. ↑ The Ghazi Sultans and the Frontiers of Islam, 116 psl.
  4. ↑ The Mongols in Iran, 121 psl.

Nuorodos

40°15′00″ š. pl. 39°33′0″ r. ilg. / 40.25000°š. pl. 39.55000°r. ilg. / 40.25000; 39.55000