Barack Obama, tuometinis JAV presidentas, skiepijamas nuo H1N1 (2009 m. gruodžio mėn. 20 d.)
Kiaulių gripas (H1N1 2009 metų gripas, Meksikietiškas gripas) yra viena gripo atmainų, susiformavusi kiaulių terpėje, mutavusi į pavojingą zoonotinę žmogui formą ir 2009 m. balandį pradėjusi plisti tarp žmonių pasauliniu mastu. Kiaulių gripas kaip ir sezoninis gripas negydomas praeina per savaitę.[1] 2009 m. balandžio 30 d. PSO pasiūlė nevadinti šio susirgimo kiaulių gripu, kadangi jis plito tik tarp žmonių.
Vakcina
Stambiausioms formacijos įmonėms JAV skyrė 1,8 mlrd. JAV dolerių kurti vakcinai, Jungtinės Tautos – 1,5 mlrd. JAV dolerių.[1]
Plitimas
Žemėlapis, vaizduojantis H1N1 viruso paplitimą pasaulyje.
Patvirtinti susirgimai ir mirtys
Patvirtinti susirgimai
Nepatvirtinti susirgimai
Iki 2009 m. žmonių užsikrėtimo gripu (kitomis atmainomis) nuo kiaulių atvejai buvo itin reti, paprastai tarp žmonių, dirbančių su sergančiomis kiaulėmis, registruojami nuo 6-ojo dešimtmečio[2], JAV viso 12 atvejų nuo 2005 m. iki 2009 m. Tiesioginis ligos perdavimas iš žmogaus žmogui buvo pasitaikęs praeityje, tačiau retai. JAV, kurioje pasitaikančių virusų įvairovė didesnė nei kitose šalyse, kiaulių gripą kiaulėse sukeliantiems virusams stebėti buvo vykdomos atitinkamos programos. Iš nesenų žmogaus susirgimų, vienas buvo registruotas 2008 m. lapkritį Ispanijoje, ir susirgęs patyrė tik silpnus ligos simptomus[3]. 2009 m. viruso kilmė nėra visiškai aiški, kadangi jis savo struktūra labai stipriai skiriasi nuo kitų H1N1 variantų.
2009 m. balandžio 20-22 d. pasaulyje pradėjęs plisti virusas pradiniais duomenimis yra A/H1N1 pogrupio keturių štamų rekombinacija: vieno paukščių gripo, vieno žmogaus gripo ir dviejų kiaulės gripo štamų. Šio viruso pirmtakas – ispaniškasis gripas, sukėlęs pandemiją 1918–1919 m. Pirminis židinys pastebėtas Meksikoje (Vera Krus apylinkėse), šalyje iki gegužės 3 d. iš 101 įtariamų mirčių nuo šio gripo patvirtintos 19. Meksikos sveikatos ministro José Ángel Córdova teigimu, pagal ikišiolinius tyrimus sprendžiant, mirtingumas prilyginamas su įprastu gripu siejamam mirtingumui, ir pavojus pradžioje galimai buvo pervertintas[4].
Šiam gripui būdingi ir gali pasireikšti įprasti gripo požymiai: padidėjusi temperatūra, gerklės ir galvos skausmas, sloga, kosulys, vėmimas, viduriavimas, nuovargis, apetito stoka, galimos komplikacijos plaučiuose. Kaip ir sezoninis gripas, kiaulių gripas gali būti lengvos arba sunkios formos. Sunki ligos forma dėl komplikacijų gali baigtis mirtimi. Liga gali komplikuotis į plaučių uždegimą[5]. Ligos dėka sumenksta kitų lėtinių ligų simptomai.
Gripas plinta lašeliniu būdu.[5] Profilaktiškai rekomenduojama įprasta gripo prevencijos higiena: dažnai plauti rankas muilu, vengti masinio susibūrimo vietų, prisidengti čiaudint bei kosint (naudojant nosines, ribojamas viruso plitimas į aplinką), vėdinti ir drėkinti patalpas, nuvalyti dažnai liečiamus kietus paviršius (durų rankenas). Virta kiauliena jokio pavojaus nekelia.
Kiaulių gripas Lietuvoje
Kiaulių gripo Lietuvoje žemėlapis 2009 m. rugpjūčio 15 d.
Patvirtinti susirgimai
2009 m. gegužės 1 d. rytą žiniasklaida plačiai komentavo tris įtariamus gripo atvejus grįžusio iš Meksikos panevėžiečio šeimoje bei vieną kitą atvejį, tirtą AIDS centre, o vakare iš Londono laboratorijos pranešta – gripo H1N1 mėginiuose neaptikta. Žiniasklaidos komentarų metu kilo masiškas vaistų pirkimas.
2009 m. birželio 27 d. buvo pranešta, kad 37 metų tauragiškis grįžęs iš Indijos užsikrėtė lengva kiaulių gripo forma.
