Kerešo kultūra
← 6200 m. pr. m. e. – 5200 m. pr. m. e. →
Dab. valstybės	Serbija, Rumunija, Bulgarija, Graikija
Ist. regionas	rytų Balkanai
Amžius	ankstyvasis neolitas
Kultūros teritorija (mėlyna) V tūkst. pr. m. e.

Kerešo kultūra, dar vadinama Starčevo kultūra, Starčevo–Kerešo kultūra – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal radinių vietas. Išskirta 1920 m. pagal prie Kerešo upės aptiktus archeologinius radinius.

Kerešo kultūra 6200–5200 m. pr. m. e. buvo paplitusi Balkanuose ir dabartinės Vengrijos šiaurės rytų dalyje: Kerešo upės slėnis (Vengrija), Sračevas (Serbija) ir Krišas (Rumunija). Nuo 1980 m. Kerešo upės baseine tiriamos kultūros gyvenvietės.^[1] Tuo pačiu metu greta kultūros arealo (ar jai priskiriamos) egzistavo Karanovo kultūra, Gumelnicos kultūra, pre-Sesklo kultūra, Dudeščio kultūra. Jos gana anksti išsivystė kaip atskiros kultūros. Tiesiogine Kerešo kultūros palikuone buvo Vinčos kultūra.

• Jakovljević, G. Arheološka topografija Bilogore, Bjelovarski zbornik ‘89, Bjelovar, 1989, pp 108–119
• Dimitrijević, S. Das Neolithikum in Syrmien, Slawonien und Nordwestkroatien – Einführung in den Stander Forschung, Archeologica Iugoslavica X, Belgrade, 1969, p 39-76 (45, 47)
• Dimitrijević, S. Sjeverna zona – Neolitik u centralnom i zapadnom dijelu sjeverne Jugoslavije, Praistorija jugoslavenskih zemalja II, Sarajevo, 1979, pp 229–360 (252–253)

Ž • A • R Europos neolito ir eneolito kultūros Pietų Europa Įspaudinės keramikos (70-50)  · Stentinelo (55-45)  · Sero d'Alta (45-44)  · Dianos (44-41)  · Bonu-Iginu (46-33)  · Indų kvadratinėmis angomis (26-24)  · Danilo-Kakanjo (4 tūkst.)  · Felči-Ripoli (36-31)  · Lagocos (36-26)  · Saso-Fiorano  · Ocierio (33-25)  · Gaudo  · Remedelo (34-24)  · Abealcu-Filigoso (26-24)  · Butmiro (26-24)  · Rinaldone (29-19) Balkanai Kerešo (62-52)  · Sisklo (62-32)  · Karanovo (62-45)  · Gumelnicos (62-45)  · Dudeščio (62-55)  · Hamandžios (55-???)  · Vinčos (55-42)  · Bojano (45-35)  · Diminio (48-2?)  · Varnos (44-41)  · Černavodės (40-32) Vakarų Europa Kampinji  · Šasė (45-23)  · Kortajo (38-25)  · Ferjero (35-25)  · Horgeno (34-28)  · Almerijos (30-23)  · Fonbuiso (25-20)  · Vidurio Europa Dunojaus (55-20)  · Juostinės keramikos (55-45)  · Biuko (55-49)  · Hinkelšteino (50-49)  · Lendjelio (50-34)  · Linijinės juostinės keramikos (46-44)  · Rioseno (46-43)  · Michelsbergo (44-35)  · Badeno (36-28)  · Altheimo (36-34)  · Vartbergo (36-28)  · Tisos  · Bodrogkerešturo  · Jordanovo  · Vučedolo (30-22)  · Virvelinės keramikos (32-18) Šiaurės Europa Ertebiolės (55-40)  · Piltuvėlinės keramikos (40-27)  · Balbergo (35-27)  · Duobelinės keramikos (32-23)  · Virvelinės keramikos (32-18)  · Rytų Europa Dniestro-Bugo (65-47)  · Narvos (53-27)  · Nemuno (45-27)  · Šukinės duobelinės keramikos (45-27)  · Lialovo (45-27)  · Dniepro aukštupio (45-20)  · Desnos (35-25)  · Karelų (30-27)  · Kargopolio (30-20)  · Virvelinės keramikos (32-18)  · Fatjanovo (22-16)  · Pamarių Pontas Seroglazovo (11-9 tūkst.)  · Chvalynsko (5-4 tūkst.)  · Tripolės (55-27)  · Dniepro-Doneco (5-3 tūkst.)  · Dniepro-Azovo (42-37)  · Srednestogo (5-4 tūkst.)  · Kemi-Obos (3)  · Maikopo (35-25)  · Usatovo (35-30)  · Duobinių kapų (36-25) Visos datos žymi amžius prieš mūsų erą