Kazys Škirpa

Kazys Škirpa
Gimė 1895 m. vasario 18 d.
Namajūnai, Saločių valsčius, Biržų apskritis
Mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. (84 metai)
Jungtinės Amerikos Valstijos Vašingtonas, JAV
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Bronė Škirpienė
Vaikai Kazys Škirpa
Veikla diplomatas, karinis, politinis bei visuomenės veikėjas
Alma mater Belgijos karo akademija
Žymūs apdovanojimai
  • 5 laipsnio Vyčio Kryžius su kardais
  • 1919 m. – 3 laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas
  • 1920 m. – 5 laipsnio Vyčio Kryžius su kardais
  • 1928 m. – Lietuvos nepriklausomybės medalis
  • 1935 m. – DLK Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas.
  • 1929 m. – Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis
  • 1938 m. – Estijos Erelio kryžiaus 2 laipsnio ir 3 laipsnio ordinai
  • 1939 m. – Lenkijos Atgimimo 1 laipsnio ordinas

Kazys Škirpa (1895 m. vasario 18 d. Namajūnuose, Saločių valsčius – 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone, JAV) – Lietuvos diplomatas, pulkininkas, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas.[1]

Biografija

Nuo gimimo iki Antrojo pasaulinio karo

1915 m. baigęs Mintaujos gimnaziją įstojo į Komercijos institutą Peterburge.[2] 1916 m. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę baigė Peterhofo karo mokyklą[3], gavo karininko laipsnį.

1917 m. vienas lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje. 1918 m. slapto Vyriausiojo lietuvių karių komiteto narys. Lietuvių Tautos Tarybos, veikusios Rusijoje, delegacijos narys, stengėsi Rusijos lietuvių kariuomenės dalinius perkelti į Lietuvą.

Kazys Škirpa (trečias iš kairės) Seinų fronte

1918 m. pirmasis užsirašė į Lietuvos kariuomenę. Kariuomenės formavimo pradžioje tarnavo Krašto apsaugos štabo organizacijos skyriuje. Vėliau paskirtas Vilniaus karo komendanto padėjėju, faktiškai ėjo komendanto pareigas. 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę. Lietuvoje kasmet sausio 1 d. švenčiama Lietuvos vėliavos diena. Iki 1920 m. dalyvavo kovose dėl Lietuvos laisvės su bolševikais Žiežmarių-Žaslių rajone, Zarasų operacijoje, su bermontininkais Šiaulių operacijoje, su lenkais – Seinų-Augustavo operacijoje, Beržininkų-Počkūnų rajone. Kovai su lenkais suformavo I savanorių pulką.

Nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. iki 1921 m. rudens – Steigiamojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, įėjusiai į LSLDP ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką.[4] Dirbo krašto apsaugos komisijoje. Mandato atsisakė. 1920 m. apdovanotas 5 laipsnio Vyčio Kryžiumi su kardais.

1921 m. mokėsi Ciūricho Aukštojo technikos instituto kariniame fakultete (Šveicarija). 1922 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus Kaune. 1925 m. baigė Belgijos karo akademiją Briuselyje.[2]

1925 m. Generalinio štabo II skyriaus viršininkas, Aukštųjų karininkų kursų lektorius ir Karo mokyklos dėstytojas Kaune.[2] 1926 m. Vyriausiojo štabo viršininkas. Sumažino kariuomenės dalių skaičių, suorganizavo mobilizacines priedangos rinktines, parengė skubų ginkluotų pajėgų mobilizacijos planą, pateikė naują taikos meto kariuomenės organizacijos projektą. Nepritarė 1926 m. valstybės perversmui, dėl to iš generalinio štabo buvo atleistas.[3]

Nuo 1927 m. tarnavo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1927 m. konsulinio skyriaus vedėjas Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. Nuo 1928 m. Lietuvos karo atstovas Vokietijai. 1932 m. Savanorių sąjungos suvažiavimas Kaune pripažino K. Škirpą pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu. 1937 m. pasitraukė iš karinės tarnybos. Paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Tautų Sąjungos Ženevoje. 1938 m. kovo 19 d. siūlė nepriimti Lenkijos ultimatumo. Vyriausybei ultimatumą priėmus, paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai.

Vis dėlto, Lenkijoje K. Škirpa ieškojo galimybių tartis su Lenkijos politikais, keisti valstybės diplomatinį kursą. Jis susitiko su Lenkijos prezidentu, ministru pirmininku, kariuomenės vadu, bet daugiausiai Lietuvos klausimu siekėsi susitarti su Varšuvos viceburmistru Stanislovo Tiškevičiumi ir ypač su socialinės apsaugos ministru Marijanu Žindramu Koščialkovskiu. Abu jie buvo kilimo iš Lietuvos ir puoselėjo draugiškus ryšius su Lietuva nepaisant to, kad Koščialkovskis 1919–1920 m. kariavo priešingoje barikadų pusėje ir net užėmė svarbias pareigas Lenkų karinėje organizacijoje.[5]

Vėliau – Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai. Nors Lietuvos ir Vokietijos santykiai buvo prasti ir ši valstybė vykdė spaudimą dėl Klaipėdos, vis dėlto vokiečiai pasitiko K. Škirpą gan draugiškai, o Alfredas Rozenbergas tiek asmeniškai, tiek per patikėtinius bandė per K. Škirpą įtikinti Lietuvą prisijungti prie Antikominterno pakto. Vis dėlto, Lietuvos vyriausybė liko tam kategoriškai priešinga, todėl K. Škirpa buvo priverstas pasiteisinti, kad Lietuva nenorinti gadinti ryšių su SSRS, nes pastaroji šalis svarbi ekonomiškai. Netrukus Trečiasis reichas įteikė ultimatumą ir aneksavo Klaipėdos kraštą. K. Škirpa vėliau tai laikė Lietuvos politinio elito nesugebėjimo susitarti su vokiečiais priežastimi.[6]

Kazys Škirpa

Sovietų ir nacių okupacijos metu

Antrojo pasaulinio karo pradžioje siūlė vyriausybei kaip vokiečių sąjungininkams pulti Lenkiją, kad Lietuvos kariuomenė užimtų Vilnių.[7]

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir „Liaudies Seimo“ nutarimu ją aneksavus paskelbė, kad šie sprendimai yra neteisėti ir jam, kaip teisėtam Lietuvos atstovui, negaliojantys. Už tai sovietų valdžia atėmė iš jo Lietuvos pilietybę ir konfiskavo turtą.[8]

1940 m. Berlyne liepos 2 d. Kazys Škirpa susitiko su Vokietijos nacių partijos strategu Peter Kleist aptarti galimybes Lietuvoje pastatyti naują vyriausybę Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą.[9] Liepos 13 d. Peter Kleist įteiktas „Atsišaukimas į Lietuvių Tautą“, kurį nacių Vokietijos lėktuvai galėtų išbarstyti po Lietuvą. Atsišaukime prašoma „vokiečių Tautos Vado Adolfo Hitlerio išgelbėti Lietuvą nuo žydų sugalvoto komunizmo“, ir tikina lietuvius, jog ta proga Lietuva bus apvalyta nuo žydų ir jų turtas bus išdalintas Lietuvos vargšams.[10]

1940 m. lapkričio 17 d. jo bute Berlyne buvo įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF). K. Škirpa buvo šios organizacijos įkūrimo iniciatorius.[11] K. Škirpa liepos 22 d. Kleistui įteikė projektą „Į talką naujosios Lietuvos kurti!“, kuriame jisai pirmą kartą pristatė Lietuvių aktyvistų frontą (LAF). Projekte įvardinti LAF priesaika, ženklas ir sveikinimas – pakeliant dešiniąją ranką ir tariant žodį „Kovok!“.[12] Šiuo sveikinimu vėliau pavadino savo karo metu rašytus prisiminimus „Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą“.[9][13]

Ruošė 1941 m. Birželio sukilimą. Savo bute perdavė ryšininkui Mykolui Naujokaičiui susipažinti su griežtai slaptais LAF narių parengtais „Lietuvai išlaisvinti nurodymais“, kad juos perduotų žodžiu.[14][15][16][17] Kaip istorikas Saulius Sužiedėlis pastebėjo, Kazys Škirpa savo 1973 m. knygoje „Sukilimas“ skelbdamas LAF dokumentus pašalino iš jų antisemitinius pasisakymus.[18]

Birželio 23-osios sukilėliai K.Škirpą paskelbė Laikinosios Lietuvos vyriausybės Ministru Pirmininku, tačiau prasidėjus Vokietijos–TSRS karui vokiečiai K.Škirpai paskyrė namų areštą ir neleido atvykti į Lietuvą eiti šių pareigų.[3]

1942–1943 m. K. Škirpa tikėjosi, kad vokiečių politika Lietuvos atžvilgiu pasikeis ir pastarieji pripažins Lietuvos suverenumą. Tai jis siejo su pirmomis Vokietijos nesėkmėmis fronte. Šias mintis K. Škirpa nuosekliai dėstė kitiems Lietuvos diplomatams savo privačioje korespondencijoje. Jo geras draugas Vokietijoje, Japonijos ambasadorius generolas Hiroshi Oshima 1943 m. bandė įtikinti Adolfą Hitlerį ir Joachimą fon Ribentropą, kad pripažinus Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos suverenumą, šios šalys surinktų dideles kariuomenes ir tai galėtų nulemti persilaužimą po Stalingrado mūšio sugrąžinant iniciatyvą Vermachtui.[19] Japonija taip buvo pasielgusi su Birma ir Filipinais. Trečiojo reicho vadai šias idėjas kategoriškai atmetė.

1944 m. įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalaujama atšaukti okupaciją Lietuvoje. Birželio 14 d. vokiečių suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.[2]

Išeivijoje

Karui pasibaigus, amerikiečių evakuotas į Paryžių. 1946 m. persikėlė į Airiją, 1949 m. emigravo į JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 1957–1958 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) komisijos, siekusios suvienyti visas partijas ir rezistencinius sambūrius, pirmininkas. Mirė Vašingtone. 1995 m. birželio 16 d. palaikai perlaidoti Petrašiūnų kapinėse.[20][21]

Bendradarbiavo spaudoje karinėmis ir politinėmis temomis.

Atminimas

  • 1991 m. Eigulių mikrorajone buvusi Vairo gatvė pavadinta K. Škirpos vardu (Kauno m. mero 1991 12 13 potv. Nr. 2039).
  • Vilniuje, Senamiestyje yra Kazio Škirpos alėja.[22] 2019 m. liepos 24 d. nuspręsta pervadinti į Trispalvės alėją ir joje atidengti atminimo lentą.[23]
  • 2001 m. lapkričio 23 d. Kauno centre, Gedimino g. 25 atidengta memorialinė lenta: „Šiuose rūmuose 1925–1926 m. dirbo Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Steigiamojo seimo narys, štabo viršininkas, diplomatas, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius, generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa (1895–1979)“.[24][25]
  • 2016 m. lapkričio 23 d. Namajūnų kaime Kaziui Škirpai atidengtas paminklinis akmuo.[26]

Literatūra

Šaltiniai

  1. ↑ Škirpa Kazys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 222 psl.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 lrs.lt Kazys Škirpa
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 genocid.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažyma dėl K.Škirpos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais
  4. ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
  5. ↑ Simonas Jazavita, Diplomatic Activities of Kazys Škirpa, the First Lithuanian Envoy to Poland, Europa Orientalis. Studia z dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich, 2015 (6), p.98-100. https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2017/07/HMF_2016_4.10.1_Jazavita.Diplomatic.10219-25441-1-SM.pdf
  6. ↑ Simonas Jazavita, The Position of Lithuania in the Japanese-German Relationship: Cooperation between Kazys Škirpa and Hiroshi Oshima in 1935–1939, Darbai ir dienos, Nr.67, 2017, p.196. https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/34417/3/ISSN2335-8769_2017_N_67.PG_191-213.pdf
  7. ↑ postscriptum.lt Andrius Grikienis. Nepavyks pabėgti nuo Škirpos
  8. ↑ alkas.lt V.Valiušaitis Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas
  9. ↑ 9,0 9,1 „Kazys Škirpa. Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-12-03. Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  10. ↑ „Kazys Škirpa. Dokumentas XXXIV. Atsišaukimas į Lietuvių Tautą“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-03-16. Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  11. ↑ partizanai.org Kazys Škirpa
  12. ↑ „Kazys Škirpa. Dokumentas XXXV. Į talką naujosios Lietuvos kurti!!“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-03-16. Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  13. ↑ „Kazys Škirpa. 110 dokumentų priedas“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-12-03. Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  14. ↑ „Lietuvos aktyvistų frontas. 1941 m. kovo 24 d. Lietuvai išlaisvinti nurodymai“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-03-16. Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  15. ↑ „Kazys Škirpa. Sukilimas“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 25 d..
  16. ↑ Vareikis, Vygantas (2004). „Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai“. Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis. Margi raštai, Vilnius. p. 255. ISBN 9986092809.[neveikianti nuoroda]
  17. ↑ Vareikis, Vygantas (2004). „Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai“. Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis. Margi raštai, Vilnius. p. 259. ISBN 9986092809.[neveikianti nuoroda]
  18. ↑ „Mindaugas Tamošaitis. Aktualios XX amžiaus Lietuvos istorijos temos mėnraštyje „Akiračiai“ 1988-1995 m.“. Suarchyvuotas originalas 2013-11-05. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 23 d..
  19. ↑ Simonas Jazavita, Kazio Škirpos Lietuvos valstybingumo galimybių koncepcija ir jos palyginimas su Josifo Tiso valdyta Slovakija Antrojo pasaulinio karo metais – tarp realių ir nerealių alternatyvų, Istorija, 2018 (t.112), p.86. https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/98950/3/ISSN2029-7181_2018_V_112.N_4.PG_67-99.pdf
  20. ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%D0KIRPA%20KAZYS Archyvuota kopija 2020-07-01 iš Wayback Machine projekto.
  21. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4160&p_d=2792&p_k=1
  22. ↑ vilnius21.lt Archyvuota kopija 2017-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  23. ↑ Sostinės taryba apsisprendė: K. Škirpos alėją pervadina į Trispalvės Archyvuota kopija 2019-07-27 iš Wayback Machine projekto. vilnius.lt
  24. ↑ Kauno m. mero 2001 02 23 potv. Nr. 65
  25. ↑ Antanaitis J. A. Kaune pagerbtas karvedys ir politikas Kazys Škirpa. – Iliustr. // 1941 m. birželio sukilimas – tautos valios vykdymas: reportažai ir pranešimai iš 1941 m. birželio sukilimo 60-mečio minėjimų. – Kaunas, 2002. – P. 113–118.
  26. ↑ darbs.lt Namajūnuose įamžintas pirmojo savanorio atminimas

Nuorodos

Read other articles:

I promessi sposi

Disambiguazione – Se stai cercando altri significati, vedi I promessi sposi (disambigua). «Quel ramo del lago di Como, che volge a mezzogiorno, tra due catene non interrotte di monti, tutto a seni e a golfi, a seconda dello sporgere e del rientrare di quelli, vien, quasi a un tratto, a ristringersi, e a prender corso e figura di fiume, tra un promontorio a destra, e un'ampia costiera dall'altra parte...» (I promessi sposi, capitolo I, p. 9) I promessi sposiL'antiporta dell'edizione ...

 

Konklaf 1534

Konklaf Oktober 1534Lambang Kekosongan Takhta SuciTanggal dan lokasi11–13 Oktober 1534Cappella Parva, Istana Apostolik,Negara GerejaPejabat pentingKetuaAlessandro FarneseWakil KetuaGiovanni PiccolominiCamerlengoAgostino SpinolaProto-imamFrancesco CornaroProto-diakonInnocenzo CyboPemilihanBakal calon1Paus terpilihAlessandro Farnese(Nama pilihan: Paulus III)← 15231549–1550 → Konklaf 1534 (11 Oktober – 13 Oktober) diadakan setelah kematian Paus Klemens VII. Konklaf ini berakh...

 

العلاقات الغرينادية اللاوسية

العلاقات الغرينادية اللاوسية غرينادا لاوس   غرينادا   لاوس تعديل مصدري - تعديل   العلاقات الغرينادية اللاوسية هي العلاقات الثنائية التي تجمع بين غرينادا ولاوس.[1][2][3][4][5] مقارنة بين البلدين هذه مقارنة عامة ومرجعية للدولتين: وجه المقارنة غر�...

الدوري العراقي الممتاز 2019–20

الدوري العراقي الممتازالموسم2019–20أفضل هداف أيمن حسين (3 هدف)→ 2018–19 2020–21 ← جميع الإحصائيات صحيحة اعتباراً من 26 شباط 2020. الدوري العراقي الممتاز الموسم 2019–20 هو النسخة 46 من بطولة الدوري العراقي الممتاز منذ بدايته عام 1974، بدأ الموسم في 18 أيلول 2019 بطريقة دوري عام من مرحلتين لكن...

 

Bahasa Proto-Japonik

Proto-JaponikProto-Jepang–RyukyuYayoiReka ulang dariRumpun bahasa JaponikWilayahKepulauan Jepang, Ryukyu, dan Semenanjung KoreaZamanYayoi (kira-kira 700–300 SM)Reka ulang tingkat rendah Proto-Jepang Proto-Ryukyu Proto-Japonik Semenanjung  Portal Bahasa L • B • PWBantuan penggunaan templat ini Bahasa Proto-Japonik (juga disebut sebagai bahasa Japonik Purba, bahasa Proto-Jepang–Ryukyu, atau bahasa Yayoi) adalah bahasa purba leluhur yang direkonstruksi dari semua ra...

 

Ternana Calcio 1976-1977

Voce principale: Ternana Calcio. Ternana CalcioStagione 1976-1977 Sport calcio Squadra Ternana Allenatore Edmondo Fabbri (1ª-11ª) Cesare Maldini (12ª-24ª) Omero Andreani (25ª-38ª) Presidente Gianfranco Tiberi Serie B14º posto Coppa ItaliaPrimo turno Maggiori presenzeCampionato: Zanolla (34) Miglior marcatoreCampionato: Pezzato (7) StadioLibero Liberati 1975-1976 1977-1978 Si invita a seguire il modello di voce Questa voce raccoglie le informazioni riguardanti la Ternana Calcio ne...

Priscilla and Aquila

1st century Christian missionary married couple SaintsAquila and Priscilla of RomeDepiction of Saint Paul (left) in the home of Saints Aquila and Priscilla.Holy Couple and MartyrsBornUnknownDiedRomeVenerated in Catholic Church Eastern Orthodoxy Oriental Orthodoxy Lutheran Church CanonizedPre-CongregationFeast 8 July (Catholic Church) 13 February (Eastern Orthodoxy) 14 July (other Orthodox Churches commemorate Saint Aquila alone as an Apostle) AttributesCrown of MartyrdomMartyr's palmCros...

 

Jay-Z videography

Videos recorded by Jay-Z This article is about videos recorded by Jay-Z. For albums recorded by Jay-Z, see Jay-Z albums discography. For songs recorded by Jay-Z, see Jay-Z songs discography. Jay-Z in 2003 This is the videography for American rapper Jay-Z. They often involve him performing. As lead artist List of music videos as lead artist, showing year released and director Title Year Director(s) I Can't Get Wid Dat 1994 Abdul Malik Abbott[1] In My Lifetime 1995 In My Lifetime (Remix...

 

Aeroporto di Caienna-Félix Éboué

Aeroporto di Caienna-Félix Ébouéaeroportovista degli imbarchi dalla torre di controllo Codice IATACAY Codice ICAOSOCA Nome commercialeAéroport de Cayenne - RochambeauAéroport international de Rochambeau DescrizioneTipomisto GestoreCamera di commercio di Cayenne Stato Francia Regione Guyana francese CittàCaienna Posizione4 km a sud di Matoury e a 15 km a sud di Caienna HubAir Guyane Express Costruzione1943 Altitudine7 m s.l.m. Coordinate4°49′13″N 52°21′37″W&...

Xavier Koller

Xavier KollerXavier Koller tenant l'Oscar qu'il a remporté en 1991.BiographieNaissance 17 juin 1944 (79 ans)SchwytzNationalité suisseFormation Université des arts de ZurichActivités Réalisateur, scénariste, réalisateurPériode d'activité depuis 1972Autres informationsArchives conservées par Cinémathèque suisse (CH CS CSL 027)[1]modifier - modifier le code - modifier Wikidata Xavier Koller est un réalisateur et scénariste suisse. Il est né le 17 juin 1944 à Ibach dans le ca...

 

Delano Peak

Delano PeakDelano Peak on January 1, 2006Highest pointElevation12,174 ft (3,711 m) NAVD 88[1]Prominence4,689 ft (1,429 m)[2]ListingNorth America isolated peaks 111thUtah County High Points 7th[3]Coordinates38°22′09″N 112°22′17″W / 38.369194964°N 112.371398381°W / 38.369194964; -112.371398381[1]GeographyLocationBeaver / Piute counties, Utah, U.S.Parent rangeTushar MountainsTopo mapUSGS Delano...

 

John R. Evans

American politician For other people named John Evans, see John Evans (disambiguation). John R. EvansMember of the Pennsylvania House of Representativesfrom the 5th districtIn officeJanuary 02, 2001[1] – 2013Preceded byR. Tracy SeyfertSucceeded byGreg Lucas Personal detailsBorn (1955-02-15) February 15, 1955 (age 69)Meadville, PennsylvaniaPolitical partyRepublicanSpouseStephanieChildren3 childrenResidence(s)Sadsbury Township, Pennsylvania;[2] Edinbo...

Innlandet

County of Norway This article is about the county in Norway. For the island in Kristiansund, see Innlandet (island). County in NorwayInnlandet County Innlandet fylkeCountyAtnsjøen and Rondane Coat of armsInnlandet within NorwayInnlandet CountyShow map of InnlandetInnlandet CountyShow map of NorwayCoordinates: 61°30′00″N 10°40′00″E / 61.5°N 10.666667°E / 61.5; 10.666667CountryNorwayCountyInnlandetDistrictEastern NorwayEstablished1 Jan 2020 • Pre...

 

Gianfranco Ganau

Gianfranco Ganau Presidente del Consiglio regionale della SardegnaDurata mandato20 marzo 2014 –9 aprile 2019 PredecessoreClaudia Lombardo SuccessoreMichele Pais Sindaco di SassariDurata mandato9 maggio 2005 –28 marzo 2014 PredecessoreNanni Campus SuccessoreGuido Sechi(commissario straordinario) Dati generaliPartito politicoPartito Democratico (dal 2007)In precedenza:PDS (1991-1998)DS (1998-2007) Titolo di studioLaurea in medicina e chirurgia Univ...

 

Ooh La La (Shreya Ghoshal and Bappi Lahiri song)

2011 single by Shreya Ghoshal, Bappi LahiriOoh La LaSingle by Shreya Ghoshal, Bappi Lahirifrom the album The Dirty Picture Released30 October 2011GenreIndian popLength4:16LabelT-SeriesComposer(s)Vishal–ShekharLyricist(s)Rajat AroraaMusic videoOoh La La on YouTube Ooh La La is a song from the soundtrack of the 2011 Hindi film The Dirty Picture. The song was released by T-Series on 30 October 2011 as a single from the soundtrack. It was composed by the duo Vishal–Shekhar, written by Rajat ...

Ayodhyecha Raja

Ayodhyecha RajaNama lainअयोध्येचा राजाSutradaraShantaram Rajaram Vankudre (V. Shantaram)ProduserPrabhat Film CompanyDitulis olehN.V. Kulkarni (cerita dan permainan latar)PemeranGovindrao TembeDurga KhoteBaburao PendharkarMaster VinayakPenata musikGovindrao TembeSinematograferKeshavrao DhaiberPenyuntingRajaram Vankudre ShantaramPerusahaanproduksiPrabhat Film CompanyTanggal rilis23 Januari 1932 (1932-01-23)Durasi146 menitNegaraIndiaBahasaMarathi Ayodhy...

 

أغوسان ديل سور

أغوسان ديل سور (بالإنجليزية: Province of Agusan del Sur)‏  أغوسان ديل سور  خريطة الموقع تاريخ التأسيس 17 يونيو 1967  تقسيم إداري البلد الفلبين  [1][2] العاصمة بروسبريداد التقسيم الأعلى كاراجا  خصائص جغرافية إحداثيات 8°30′00″N 125°50′00″E / 8.5°N 125.83333333333°E / 8.5; 125.8...

 

Tang Hongbo

Dalam nama Tionghoa ini, nama keluarganya adalah Tang. Tang HongboLahirOktober 1975 (umur 48)Kabupaten Xiangtan, HunanStatusAktifPekerjaanPilot tempurKarier luar angkasaAntariksawan CNSASeleksiDaftar antariksawan menurut tahun seleksiMisiShenzhou 12 Tang Hongbo Hanzi tradisional: 湯洪波 Hanzi sederhana: 汤洪波 Alih aksara Mandarin - Hanyu Pinyin: Tāng Hóngbō Tang Hongbo (Hanzi: 汤洪波; kelahiran Oktober 1975) adalah seorang pilot Tiongkok yang terpilih sebagai bagian...

Anamnesis (philosophy)

Concept in Plato's epistemological and psychological theory This article has multiple issues. Please help improve it or discuss these issues on the talk page. (Learn how and when to remove these messages) This article needs additional citations for verification. Please help improve this article by adding citations to reliable sources. Unsourced material may be challenged and removed.Find sources: Anamnesis philosophy – news · newspapers · books · schola...

 

Frederick the Great

King of Prussia from 1740 to 1786 Not to be confused with Frederick II, Holy Roman Emperor. For the board wargame, see Frederick the Great (game). Frederick the Great1763 portrait King in/of Prussia Elector of Brandenburg Reign31 May 1740 – 17 August 1786PredecessorFrederick William ISuccessorFrederick William IIBorn(1712-01-24)24 January 1712Berlin, Kingdom of PrussiaDied17 August 1786(1786-08-17) (aged 74)Potsdam, Kingdom of PrussiaBurialSanssouci, PotsdamSpouse Elisabeth Christine o...