Kazlupiškės piliakalnis – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 16129; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1960; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1434P) Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Kazlupiškės viensėdžio, Kazitiškio seniūnija. Pasiekiamas keliu Naujasis Daugėliškis – Grybėnai, leidžiantis nuo kalniuko pasukus į kairę pro kalvos šlaite stovinčią sodybą, pavažiavus vos žymiu lauko keliuku į vakarus, už miškelio pasukus į dešinę šiaurėn – iš viso 1,7 km, yra dešinėje rytuose.
Piliakalnis
3D modelis
Piliakalnis – pailga kalva, supama slėnių laukų. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, už daubos, yra kita kalva. Piliakalnio šlaitai nuolaidūs, apie 15 m aukščio, apardytas ariant. Aikštelė ovali, 77x30 m dydžio, iškiliu viduriu. Jos pakraščiuose yra apie 0,3 m storio kultūrinio sluoksnio liekanų. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos, šlako. Piliakalnio šiaurės rytų ir pietvakarių šlaituose išliko 0,45-0,9 m storio kultūrinis sluoksnis.
Apie 1100 m. į pietryčius yra Vilkakulalis, mišku apaugęs apie 150 m. skersmens, 10–12 m aukščio mitologinis sakralinis kalnelis, į kurį vedė klaidus grįstas kelias – kūlgrinda. Išlikęs jo fragmentas vadinamas Vilko keliu.[1]
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1978 m. ir 1985 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu iki m.e. - I tūkstantmečio pirma puse.[2]Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 48 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1 194 000 m².
