Kauzatyvas (lot. Causativus, iš causa – 'priežastis') – veiksmažodžio forma, reiškianti, kad subjektas veikia ne pats, o jį verčia atlikti veiksmą kitas veikėjas. Tai valentinė forma, žodžiui suteikianti tranzityvinę reikšmę, perkelianti veiksmą prie kito veikėjo.
Lietuvių kalboje kauzatyvas sudaromas pridedant priesagą -in-, -y- (kartais dar ir pakėlus veiksmažodžio šaknį į aukštesnį laipsnį) pvz.; judėti – judinti, kalbėti – kalbinti, skristi – skraidinti, gulti – guldyti. Panašiai kauzatyvas sudaromas sanskrite, pridedant priesagą -aya-; pvz., paṭhati („skaito“) – pāṭhayati („verčia skaityti“), vakṣati („auga“) – vakṣayati („augina“). Hindi kalboje yra 2 kauzatyvo laipsniai – pirmas nurodo vertimą veikti kitą, o antras – per kitą objektą atliktą sau naudingą darbą; pvz., pīnā („gerti“) – pilānā („girdyti“) – pilvānā („girdyti per kitą asmenį“). Panašaus pobūdžio yra ir lietuviški kauzatyvai (parūpinamieji veiksmažodžiai) statydinti („statyti statybininkų pagalba“), kirpdinti („kirpti kirpėjo pagalba“) ir kt.
Kauzatyvai pasaulio kalbose sudaromi įvairiais būdais:
Daugelyje kitų kalbų (pvz., anglų, persų, portugalų) kauzatyvas sudaromas su veiksmažodžiais 'versti, daryti, sukelti, nurodyti' ir t. t. Pvz., anglų I made him go („aš priverčiau jį eiti“).
