Kapa (audeklas)

Kapa – audeklas, kurį vietiniai havajiečiai gamina iš tam tikrų erškėtiečių ir dedešviečių rūšių medžių ir krūmų karnų pluošto.

Kapa yra panašus į tapą – audeklą, kurį gamina Polinezijoje, tačiau skiriasi gamybos metodais. Havajiečių kalbose /k/ fonema atitinka polineziečių kalbos /t/.

Iš kapos paprastai darydavo tokius drabužius kaip malo (vyrų dėvimas šlauniaraištis) ir ʻū (moterų dėvimas užsiaučiamas sijonas). Iš kapos darydavo ir kīhei, kuriuos užsimesdavo ant pečių. Kiti kapos panaudojimo būdai priklausė nuo kastos ir asmens padėties senojoje havajiečių bendruomenėje. Kapa moe (lovatiesės) būdavo skirtos tik ali’ijams (vadų kasta) o kapos drabužius – tik kāhunams (dvasininkų kasta).

Kultūriniai antropologai išsiaiškino kapos kūrimo metodus, kurie pasirodo unikalūs Havajų saloms. Mėgstamiausias karnų plaušų šaltinis kapai buvo tikrasis popiermedis (havaj. Wauke; lot. Broussonetia papyrifera), bet juos išgaudavo ir iš paprastojo duonmedžio (havaj. ʻulu, lot. Artocarpus altilis[1], ōpuhe (lot. Urera spp.),[2], maʻaloa (lot. Neraudia melastomifolia)[3], māmaki (lot. Pipturus albidus)[4], ʻākala (lot. Rubus hawaiensis), ʻākalakala (lot. Rubus macraei) ir kinrožės hau (lot. Hibiscus tiliaceus).[5]
Popiermedį nukirsdavo ir mirkydavo vandenyje. Tada guldydavo ant poliruoto akmens plokštės (havaj. kua kūkū) ir daužydavo su apvaliu muštuvu (havaj. hōhoa). Po pirmojo daužymo etapo kapą pernešdavo į šventą namą kur ją daužydavo antrą kartą, bet tai vykdavo jau kaip religinis ritualas. Čia kapos gamintojai naudodavo kitokį muštuvą ʻiʻe kūkū – muštuvą, kuris turėdavo keturias plokštumas, kiekviena skirtingai išraižyta. Raižiniai atsispausdavo audekle, palikdami unikalius įspūdžius.
Europiečiams atradus Havajus pirkliai specialiai keliaudavo į Havajus kapos.

Nuorodos

  1. ʻulu“. Hawaiian Ethnobotany Database. Bernice P. Bishop Museum. Suarchyvuotas originalas 2007-07-02. Nuoroda tikrinta 2009-03-12.
  2. „opuhe, hopue (A. glabra), hona (U. glabra)“. Hawaiian Ethnobotany Database. Bernice P. Bishop Museum. Suarchyvuotas originalas 2007-07-02. Nuoroda tikrinta 2009-03-12.
  3. „maaloa, maoloa“. Hawaiian Ethnobotany Database. Bernice P. Bishop Museum. Suarchyvuotas originalas 2007-07-02. Nuoroda tikrinta 2009-03-12.
  4. „mamaki, mamake, waimea (P. albidus on Kauai & P. ruber)“. Hawaiian Ethnobotany Database. Bernice P. Bishop Museum. Nuoroda tikrinta 2009-03-12.[neveikianti nuoroda]
  5. „Native Plants of Hawaiian Dry Forests and Traditional Uses for Them“ (PDF). Hawaiʻi Forest Industry Association. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-07-26. Nuoroda tikrinta 2009-03-12.
  • Arkinstall, Patricia Lorraine, A Study of Bark Cloth from Hawaii, Samoa, Tonga and Fiji, An Exploration of the Regional Development of Distinctive Styles of Bark Cloth and its Relationship to Other Cultural Factors, Ithaca, N.Y., Cornell University, 1966.
  • Brigham, William Tufts, Ka hana kapa, Making of Bark-cloth in Hawaii, Honolulu, Bishop Museum Press, 1911.
  • Kaeppler, Adrienne Lois, The Fabrics of Hawaii (Bark Cloth), Leigh-on-Sea, England, F. Lewis, 1975.