Kamanų aukštapelkė – pelkėAkmenės rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Akmenės, 6 km į šiaurės rytus nuo Viekšnių. Tai didžiausias Šiaurės Lietuvoje pelkinis kompleksas su vidaus sausmėmis (salomis ir pusiasaliais).[1]
Geologija ir geografija
Aukštapelkė susidariusi Ventos intakų Dabikinės ir Vadaksties vandenskyroje. Užima 7 moreninius tarpgūbrinius klonius ir 6 neaukštus lėkštašlaičius gūbrius, ištįsusius iš šiaurės rytų į pietvakarius. Pakraščiai labai vingiuoti, gausu pusiasalių ir įlankų (Briedaulio, Kališupio, Paislės, Meižių, Būgių). Iš visų pusių, išskyrus šiaurę, Kamanų aukštapelkę supa Kamanų miškai (Medemrodės, Adomiškių, Padvarėlių, Antanavos, Karalinės). Šiaurėje telkšo 6 ha liekaninis Kamanų ežeras. Kamanų aukštapelkės paviršius viduryje iškilęs apie 4 m. Didžiausią dalį užima plynės su būdingais aukštapelkių duburiais, klampynėmis, ežerokšniais. Pelkėje yra 12 klampynių. Klampynėse grupėmis susitelkė apie 120 antrinės kilmės ežerokšnių (iš viso apie 2 ha). Iš čia į pelkės pakraščius vandens perteklius nuteka 7 klampupiais. Pelkės plotas 2434 ha, iš jų pramoninis – 2168 ha.
Durpės
92 % durpių yra aukštapelkės, kita dalis – žemapelkės. Durpių klodo didžiausias storis 7,2 m, vidutinis 4 m. Durpių ištekliai 81,9 mln. m³. Vyrauja mažaskaidės fuskuminės durpės. Vidutinis susiskaidymo laipsnis 27 %, vidutinis peleningumas 23 %, vidutinis drėgnis 92 %. Vietomis po durpėmis yra iki 0,9 m storio sapropelis|sapropelio sluoksnis. Dugne smėlis, priesmėlis, priemolis.