Kalveliai (Gribojedovas)

Kitos reikšmės – Kalveliai (reikšmės).
Kalveliai
vok. Kallwellen, Torffelde
rus. Грибоедово
Kalveliai
Kalveliai
54°56′49″š. pl. 22°09′40″r. ilg. / 54.947°š. pl. 22.161°r. ilg. / 54.947; 22.161 (Kalveliai (Gribojedovas))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Nemano rajonas

Kalveliai (vok. Kallwellen, nuo 1938 m. Torffelde; Gribojedovas, rus. Грибоедово)[1] – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 13 km į pietryčius nuo Ragainės ir 4 km į šiaurės vakarus nuo Būdviečių.

Istorija

Kalvelių kaimo bendruomenė 1934/1938 m.

Po Didžiojo maro ir bado, 1736 m., Kalveliuose gyveno 8 vokiečių kolonistų ir 2 lietuvių šeimos.[2] 1785 m. Kalveliai buvo Leskaminio valsčiaus mišrusis kaimas ir Kalvelių karališkosios girininkijos centras su 14 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų),[3] 1821 m. – mišrusis kaimas su 92 gyventojais,[4] 1846 m. – 30 sodybų kaimas su 275 gyventojais.[5] Tikintieji priklausė Būdviečių evangelikų liuteronų parapijai. 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Būdviečių valsčių. 1928 m. prie kaimo prijungta Kalvelių pelkės teritorija.[6] 1905 m. Kalveliuose buvo 29 sodybos, gyveno 243 žmonės, iš jų 41 lietuvis (16,9 %); kaimas valdė 542 ha žemės.[7]

Kaimo sodybos stovėjo senovinio užpelkėjusio Nemuno–Įsruties slėnio šlaite. Veikė vėjo malūnas, slėnyje buvo kasamos durpės. Ėjo keliai į Būdviečius, Tusainius, Lockavus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos gilumą, kaimas ištuštėjo. Po karo pervadintas Gribojedovu, vėliau visai išnyko. 2010 m. kaimo žemėse pradėta statyti Baltijos atominė elektrinė.[8]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[9] 1933 m. 1939 m.[10]
243 246 222 189

Šaltiniai

  1. ↑ Dietrich Lange, Torffelde, Geographisches Ortsregister Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, 2005. Nuoroda tikrinta 2024-10-14.
  2. ↑ Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 297. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879.
  3. ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 64. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-14.
  4. ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 285. Kümmel, Halle, 1821. Nuoroda tikrinta 2024-10-14.
  5. ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 362. Baensch, Magdeburgas, 1846. Nuoroda tikrinta 2024-10-14.
  6. ↑ Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-14.
  7. ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 252, 253. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
  8. ↑ Prie Lietuvos sienų kitą savaitę pradedama statyti atominė elektrinė, 15min, 2010-02-19. Nuoroda tikrinta 2024-10-14.
  9. ↑ Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-10-14.
  10. ↑ Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-14.