Kalnelio piliakalnis

Kalnelio piliakalnis

Kalnelio piliakalnio valstybės paminklo ženklas
Kalnelio piliakalnis
Kalnelio piliakalnis
Koordinatės
56°14′48″ š. pl. 23°33′19″ r. ilg. / 56.24667°š. pl. 23.55528°r. ilg. / 56.24667; 23.55528
Vieta Joniškio rajonas
Seniūnija Joniškio seniūnija
Aukštis 4-6 m
Plotas 70 x 45
Priešpilis 130 x 40, gyvenvietė
Naudotas V a. – XIII a.
Žvalgytas 1966, 1968
Tirtas 1990 m.
Registro Nr. A582KP / 23854, 23855, 23856 /

Kalnelio piliakalnis su gyvenviete, Sidabrė, Gurkiai (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A582KP, A582K2P) – piliakalnis Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, Kalnelio kaimo šiauriniame pakraštyje, Sidabros kairiajame krante. Pasiekiamas plentu (153) Joniškis – Žagarė Kalnelio centre pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, už 100 m.

Ant piliakalnio stūkso Kalnelio koplyčia.

Piliakalnis

3D modelis

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Piliakalnio šlaitai 4–6 m aukščio. Aikštelė ovali, 70 x 45 m dydžio. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse buvo 4 m pločio, 2 m gylio griovys (užslinkęs). Į šiaurę nuo piliakalnio, už griovio, ant apie 3 m aukščio kalvelės nuolaidžiais šlaitais yra papilys. Jo aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 130 x 40 m dydžio.

Paminklas Sidabrės piliakalniui prie menamo antrojo sunaikinto piliakalnio. Tai Kalnelio dvarvietė, klaidingai laikoma piliakalniu [1]

Tyrimai

Piliakalnį 1966 m. žvalgė Juozas Šliavas, žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Nustatyta, kad papėdę juosė 4 m pločio ir 2 m gylio griovys. Kultūrinis sluoksnis apie 0,9 m storio. Rasta grublėtos ir žiestos keramikos, sidabrinis lydinys, žalvarinių kalavijo makščių apkalo fragmentų, pasaginės segės ruošinys, geležinių peilių, pentinų, yla, juvelyro plaktukas. Piliakalnis datuojamas V a. – XIII a. Nuo piliakalnio į vakarus, pietus ir rytus yra papėdės gyvenvietė, ją 1990 m. tyrė Algimantas Merkevičius.[2]

Manoma, kad į pietus nuo Kalnelio piliakalnio, prie Sidabros ir Vilkiaušio santakos, buvo antras piliakalnis, sunaikintas kasant žvyrą, kuriame XVI a. – XVIII a. buvo dvarvietė. Kasant žvyrą buvę randama žiestos keramikos šukelių, apdegusio molio, anglių, gyvulių kaulų.

Istorija

Piliakalnyje (arba sunaikintame piliakalnyje) stovėjo žiemgalių Sidabrės pilis, paskutinė, kurią užėmė kryžiuočiai. 1289 m. Livonijos ordinas užpuolė ir sudegino šios pilies priešpilį, tačiau pilies užimti neįstengė ir pasitraukė. 1290 m. žiemą jie pilį puolė su naujomis jėgomis. Dalis žiemgalių pasidavė, kiti pasitraukė į Lietuvą, o pilis buvo sudeginta. Ant piliakalnio 1526 m. pastatyta medinė bažnyčia ir įsteigtos kapinės, kurios užima ir papilį. Geriausiai išliko piliakalnio vakarinis šlaitas, apaugęs alyvomis.[3]

Kalnelio piliakalnis iš pietvakarių pusės

Aplinkiniai piliakalniai

Luokavos piliakalnis 38 km
Žagarės piliakalnis 24 km 		Vilcės piliakalnis 19 km Mežuotnės piliakalnis 36 km
Papilės piliakalnis 47 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kamardės piliakalnis 43 km
Luponių piliakalnis 25 km
Pilkalnio piliakalnis 36 km 		Jurgaičių piliakalnis 22 km
Ramulėnų piliakalnis 32 km 		Peleniškių piliakalnis 20 km
Tričių piliakalnis 32 km

Nuotraukos

  • Kalnelio piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės
    Kalnelio piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės
  • Kalnelio piliakalnis iš pietų pusės
    Kalnelio piliakalnis iš pietų pusės
  • Kalnelio piliakalnis iš vakarų pusės
    Kalnelio piliakalnis iš vakarų pusės

Šaltiniai

  1. ↑ Kalnelio piliakalnio mįslė įminta, bet biurokratai klaidų netaiso dešimtmečiais
  2. ↑ Kalnelio piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 221 psl.
  3. ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 77, (Nr. 278)
  • Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius, 1994. T. 1. p. 40 (Nr. 13)
  • Merkevičius A. Kalnelio archeologijos paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. T. I, p. 54–55.
  • Merkevičius A. Kalnelio archeologiniai paminklai // Lietuvos archeologija. Vilnius, 1998. T. 15, p. 381–388.
  • Ozols J. Die vor - und frühgeschichtlichen Burgen Semgalens. Bonn. 1971. p. 36-37 (Nr. 21)
  • Stepiņš P. Lietuvos Žiemgalos piliakalniai // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 24, p. 237-238.
  • Šliavas J. Kai kurios pastabos žiemgalių klausimu // Kraštotyra. Vilnius, 1967. p. 54-56.
  • Šliavas J. Kai kurie Joniškio rajono archeologiniai paminklai // Kraštotyra. Vilnius, 1969. p. 94-95.
  • Vasiļausks E. Jaunākie pētijumi Sidabrenes (Kalnjeles) arheoloģiskajos pieminekļos // Pētījumi zemgaļu senatnē. Latvijas vēstures muzeja raksti Nr. 10. Rīga, 2004. p. 103–126.
  • Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995. p. 231-232 (Nr. 26)

Nuorodos