PROFILPELAJAR.COM

54°51′48″š. pl. 24°27′39″r. ilg. / 54.8632°š. pl. 24.4607°r. ilg. / 54.8632; 24.4607

Kaišiadorių geležinkelio stotis

Stoties pastatas 2021 m.

Adresas

Kaišiadorys, Geležinkeliečių takas 2

Atidaryta

1871 m.

Peronų sk.

2

Kelių sk.

3^{[reikalingas šaltinis]}

Aptarnaujanti įmonė

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Žemėlapiai

Retromap.ru

Nuotraukos

Railwayz.info

Aplinkinės stotys ir stotelės

Paaiškinimai

km

↑ LENTVARIS ↑

Kaugonys

8,4

Žasliai

9,2

KAIŠIADORYS

11,2

6,6

Livintai

Pagiriai

11,8

6,1

GAIŽIŪNAI

Pamieris

↓ JONAVA ↓

↓ PALEMONAS ↓

Kaišiadorių geležinkelio stotis – geležinkelio stotis vidurio Lietuvoje, Kaišiadoryse (Geležinkelio takas 2), šiaurinėje miesto dalyje. Geležinkelio mazgas – ruožų Vilnius–Kaunas ir Vilnius–Klaipėda išsišakojimo stotis. Stoja keleiviniai traukiniai Vilnius–Kaunas, Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Krokuva.^[1]

Atminties objektai:

1995 m. liepos 5 d. ant geležinkelio stoties sienos atidengta paminklinė lenta 1919 m. pravažiavusiam pirmajam nepriklausomos Lietuvos traukiniui atminti.
1996 m. birželio 14 d. pašventintas architekto Stasio Petrausko sukurtas paminklas, skirtas iš Kaišiadorių geležinkelio stoties 1941, 1944–1953 m. ištremtiems ir išvežtiems į lagerius Kaišiadorių rajono gyventojams atminti. Paminklinėse plokštėse iškalti užrašai byloja: „Čia kaišiadoriečių tremties kelio pradžia, 1941–1951“; „1941 – Permės sritis, 1946 – Krasnojarsko kraštas, 1949 – Irkutsko sritis, 1951 – Tomsko sritis“, „Viešpatie, duok mums ištvermės“.^[2]
1997 m. kovo 11 d. ant Kaišiadorių geležinkelio stoties sienos, kur dirbo J. Miliūnas, atidengta memorialinė lenta.^[3] 1947 m. Maskvoje sušaudytas Didžiosios Kovos Apygardos įkūrėjas partizanas J. Miliūnas, anksčiau dirbęs Kaišiadorių policijos vachmistru.

Istorija

XIX a. 2-ojoje pusėje pradėtas tiesti geležinkelis Vilnius–Kaunas, 1858 m. ties Jatkonimis geležinkelio tiesėjams pastatyti laikini barakai. 1862 m. gegužės 9 d. pro Jatkonių kaimą ir Kaišiadorių dvarą pravažiavo pirmasis traukinys ruože Kaunas–Vilnius.^[4] 1869–1871 m. nuo Jatkonių iki Liepojos buvo nutiesta nauja atšaka – Liepojos–Romnų geležinkelis,^[5] tad 1871 m. pastatyta II klasės geležinkelio stotis,^[6] buvusi tarp Pravieniškių GS ir Žaslių GS.^[7] Jatkonių kaimas tapo geležinkelio mazgu. 1871 m. spalio 24 d. iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją išvažiavo pirmasis traukinys. 1871 m. gruodžio 8 d. Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio kaimo pavadinimą pervadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi. Visas geležinkelis iki pat Romnų pradėjo funkcionuoti 1874 m.^[8] 1883 m. buvo pastatytas vandens bokštas. 1896 m. spalio 11 d. atidaryta dviklasė geležinkelininkų mokykla, kurią lankė apie 30 mokinių – pirmoji jos laida išleista 1901 m., paskutinė – 1915 m. birželį. 1905 m. Kaišiadorių geležinkeliečiai streikavo. Tuo metu Kaišiadorių geležinkelio stotis buvo ypač svarbus miestelio objektas, kadangi užtikrino prekybą su įvairiomis vietovėmis:

Kaišiadoryse visi gali patogiausiai parduoti produktus. Kaišiadoryse visa apylinkė gauna prekes nuo geležinkelio, pakrauna ir išsiunčia savo prekes, dėl ko Kaišiadoryse visada masė pravažiuojančios liaudies.

Kaišiadoriečiai laiške Vilniaus vyskupui.^[9]

1919 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausybė su Vokietijos vyriausybės įgaliotiniu Lietuvoje Cimerle (Zimmerle) pasirašė sutartį dėl geležinkelių tinklo perdavimo iš Vokietijos Lietuvai. Tomis dienomis vokiečiai Lietuvai perdavė pirmąjį ruožą – nuo Kaišiadorių iki Radviliškio. Dėl to jau 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys.^[10] 1938 m. Kūno kultūros rūmai buvusiose Kaišiadorių geležinkelio stoties dirbtuvėse įrengė sporto salę, kur treniravosi ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, tapusi Europos čempione.

1941 m. birželio 15 d. iš stoties išvyko pirmasis ešelonas su aplinkinių valsčių gyventojais – tremtiniais į Sibirą. Neilgai trukus, birželio 24 d. užėjus naciams, Kaišiadorių stotyje vokiečiai subombardavo karinį ešeloną su sovietų kariais. 1944 m. besitraukdami vokiečiai sudegino stotį ir išardė bėgius, tuo metu ypač stipriai nukentėjo stoties rūmai.^[11] 1944 m. liepos 15 d. Kaišiadoris užėmė sovietai – Raudonosios Armijos 277 šaulių divizija.

1948 m. gegužės 22 d. įvyko didžiausias pokario metais Kaišiadorių ir apylinkių ištrėmimas – į 33 vagonų ešeloną stotyje suvežtos 196 šeimos iš Kaišiadorių apylinkių ir 175 šeimos iš Jiezno apylinkių – iš viso 915 žmonių, jie ištremti į Jeniseiską (Krasnojarsko kraštas). Kiek mažesni trėmimai įvykdyti 1949 m. kovo 25 d., kai 541 rajono gyventojas buvo ištremtas į Sibiro Usolės rajono Žilkino gyvenvietę (Irkutsko sritis), ir 1951 m. spalio 2 d., kai į Tomsko sritį išsiųstas ešelonas su tremtiniais, iš kurių 207 buvo nuo Kaišiadorių.

Po karo geležinkelio stotis atstatyta. 1964 m. birželio 1 d. pro Kaišiadoris maršrutu Minskas–Vilnius–Ryga–Talinas ėmė kursuoti traukinys-ekspresas „Žuvėdra“. 1964 m. rugsėjį mediniame name prie stoties atidarytas viešbutis. 1968 m. gruodžio 16 d. prie stoties atidengtos memorialinės lentos bolševikų mitingams 1918 m. atminti.

1991 m. rugsėjį pradėtas kapitalinis remontas. 1995 m. atidengta memorialinė lenta 1919 m. pirmajam nepriklausomos Lietuvos traukiniui atminti. 2003 m. suremontuoti stoties peronai.^[12]