Kasapos departamentas (isp.Departamento de Caazapá) – vienas iš 18 Paragvajaus departamentų, esantis pietryčių Paragvajuje. Administracinis centras – Kaasapa.
Departamento pavadinimas kilo iš gvaranių kalbos frazės ka’aguy jehasapa – „už miško“.
Iš rytų į vakarus teritoriją kerta Ibitirusu Kordiljera (svarbiausios viršūnės – Maboti, Niu Kanji, Pakuri ir
Moroti). Šiaurinėje ir vakarinėje departamento dalyse plyti žemumos su šlapynių plotais ir ganyklomis, o pietuose – banguota aukštuma, apaugusi miškais. Centrinėje dalyje paviršius lygus, išraižytas upių ir upelių.
Svarbiausios Kaasapos upės yra Tebikuari, Tebikuari Mi, Pirapo, Kapiibari ir Ipeti. Jos yra laivuojamos, tebenaudojamos medienos plukdymui. Vidutinė metinė oro temperatūra yra 27 °C tačiau metų bėgyje svyruoja vidutiniškai tarp 1 ir 37 °C. Per metus iškrenta apie 1830 mm kritulių. Tai vienas drėgniausių šalies departamentų.
Kraštovaizdis Tavai apylinkėse
Yra Kaaguasu nacionalinis parkas, Golondrinos privatus rezervatas, pranciškonų muziejus Kaasapoje, kolonijinis Masielio miestelis.
Gyventojai
Kaasapos departamente 2002 m. gyveno 139,5 tūkst. gyventojų, tai sudaro ~2 % šalies gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas 15 žm./km². Tankiau gyvenama centrinė teritorijos dalis, rečiau pietvakariai. Tik apie 17 % gyventojų gyvena miestuose. Vyrų yra daugiau nei moterų. Indėnų Kaasapoje yra virš dviejų tūkstančių (2635; 2002 m.), tai ačai ir mbijai. Didesnė dalis (77,4 %) ūkių turi elektrą, tačiau vandentiekį turi vos 19,4 %.
Ekonomika
Verčiamasi daugiausia žemės ūkiu, gyvulininkyste, paslaugomis. Svarbiausios auginamos kultūros: medvilnė (10,6 tūkst. t, 2002 m.), soja (209,3 tūkst.), kukurūzai (149 tūkst.), cukranendrės (114,7 tūkst.), kukurūzai (83,5 tūkst.). Auginamos kiaulės (110 tūkst. vnt.), galvijai (295 tūkst.). Vykdoma maisto pramonė, kertama mediena, vystoma bitininkystė.
