PROFILPELAJAR.COM

Tėvas Jurgis Ambraziejus (Ambrozijus) Pabrėža (1771 m. sausio 15 d. Večiuose, Skuodo raj. – 1849 m. spalio 30 d. Kretingoje, čia ir palaidotas) – kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų.

Biografija

Mokyklą baigė Kretingoje, 1791–1794 m. studijavo Vilniaus universitete, kur mokėsi istorijos, medicinos, botanikos, chemijos, teisės ir teologijos dalykų. Buvo įsitraukęs į Tado Kosčiuškos vadovaujamą sukilimą. 1794 m. tapo Varnių kunigų seminarijos klieriku. 1796 m. įšventintas į kunigus. 1816 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną, kur gavo Ambroziejaus vardą.

Kunigavo Žemaitijos parapijose: Šiluvoje, Raudėnuose, Tveruose, Kretingoje, Kartenoje, Plungėje. Daug keliavo – rinko istorinę, etnografinę medžiagą, botanikos eksponatus. Visoje Žemaitijoje buvo pagarsėjęs kaip puikus pamokslininkas. Savo kalbas ruošdavo atsakingai, remdavosi Biblijos tekstais, mintis pagrįsdavo istoriniais, etnografiniais faktais.

Palaidotas senosiose Kretingos kapinėse, kurios yra Vilniaus gatvėje, priešais bažnyčią.

Palikimas

Rašė savotišką filosofinį veikalą „Ryžtai“, kuriame sistemindavo gyvenimo principus. Parengė apie 50 darbų botanikos tema, tarp jų didžiulį enciklopedinį leidinį „Taislius auguminis“, kur apibūdino 643 augalus. Pats autorius rinko pinigus jam išleisti, tačiau publikuotas jis buvo tik 1900 m. Amerikoje. Surinko herbariumą (~ 800 augalų rūšių), kurio didelė dalis XX a. pr. išvežta į Odesos universitetą, o likusioji dalis (238 lapai) 1930 m. perduota Vytauto Didžiojo universitetui. Pirmasis sukūrė žemaitišką botanikos terminologiją. Taip pat gydė žmones; iš viso yra išlikę 17 jo rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas.

Talkino leidžiant istorinius veikalus. Produktyvus bendradarbiavimas vyko su Simonu Daukantu ir vyskupu Motiejumi Valančiumi. Yra likęs negausus literatūrinių veikalų palikimas. Ypač liaudies buvo pamėgti jo eilėraščiai.

Atminimo įamžinimas

Daugelis Kretingos miesto gyventojų laiko tėvą Ambraziejų šventuoju, lanko jo kapą, meldžia jo užtarimo nuo ligų ir nelaimių. Broliai pranciškonai dar prieš karą ant kunigo kapo pastatė koplytėlę ir pradėjo rinkti medžiagą J. Pabrėžos beatifikacijai. 1993 m. išleista pranciškono Tėvo Viktoro Gidžiūno parašyta monografija „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“. Tais pačiais metais priešais vienuolyną ir bažnyčią iškilo paminklas, kurio autorius – skulptorius A. Bosas. Žymaus kunigo vardu pavadinta gimnazija Kretingoje, joje yra tautodailininko Raimundo Puškoriaus, 1997 m. sukurtas medinis J. A. Pabrėžos biustas.

2021 m. duomenimis Lietuvoje yra vienas J. Pabrėžos vardu pavadintas skersgatvis Plungėje ir šešios gatvės: Kretingoje, Kaune, Lenkimuose, Skuode, Plungėje, Vilniuje.

2021 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Jurgio Pabrėžos metais.

2021 m. liepos 25 d., Lenkimų miestelyje atidengtas paminklas dviems Skuodo kraštui svarbioms asmenybėms – Jurgiui Pabrėžai ir Simonui Daukantui, sukurtas tautodailininko Jono Pušinsko iš seno Lenkimų bažnytėlės šventoriuje augusio medžio.^[1]

2021 m. spalio 30 d. vysk. Algirdas Jurevičius Kretingos bažnyčioje atidengė atminimo lentą J. A. Pabrėžai (aut. Algirdas Bosas).