Kūrinius pradėjo spausdinti 1979 m. „Kauno tiesoje“, vėliau „Nemune“. Išleido humoreskų rinkinių, dalį pats ir iliustravo. Parašė pjesių vaikams („Vėžliuko namas“, „Ragana ir sliekas“, „Vieną šaltą žiemos naktį“), radijo pjesę „Slieko galva“. Iš rusų kalbos išvertė Aleksandros Marininos, Viktoro Pelevino, Liudmilos Ulickajos, Michailo Bulgakovo, Ilfo ir Petrovo romanų.
Humoreskoms būdinga paradokso poetika. Komizmo efekto siekiama supriešinant realybę su fantazija, pasakojimo turinį su forma, veikėjo charakterį su jo vardo semantika. Žanro požiūriu humoreskos artimos anekdotui. Išjuokiami mąstymo stereotipai, biurokratiniai santykiai, nenatūralus sovietinio žmogaus atsiribojimas nuo vakarietiškos kultūros.[2]
Iki pusės: melodramos…: pasakojimai apie senovę…: iš laikraščių… (iliustr. Henrikas Vaigauskas). – Kaunas: Eridanas, 1997. – 207 p.: iliustr. – ISBN 9986-36-026-9