Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje. 1885 m. už lietuvybės žadinimą pašalintas iš seminarijos trečiojo kurso, įsijungė į visuomeninę veiklą, platino draudžiamą spaudą lietuviškais rašmenimis. 1894 m. – vienas iš slaptos „Sietyno“ draugijos steigėjų.
Slaptai knygnešių veiklai pridengti suorganizavo valstiečių bendrovę, į kurią įstojo 17 narių. Pilviškiuose organizavo pirmąją lietuvišką kolonijinių prekių krautuvę. Prie parduotuvės prikalė iškabą lietuvių ir rusų kalbomis, už tai buvo teisiamas, bet išteisintas.
1905 m. lapkričio 25 d. žandarų apkaltintas caro paveikslų draskymu, žiauriai sumuštas ir įmestas į Marijampolės kalėjimą, bet gruodžio 28 d. pervežtas į Kalvarijos kalėjimą ir už užstatą paleistas.
1906 m. išvyko į JAV, bet greit vėl grįžo. 1909 m. už veiklą slaptoje „Šviesos“ draugijoje vėl suimtas, bet po kelių mėnesių paleistas. 1918–1922 m. dirbo teisme. Nuo 1922 m. – pensininkas, nuo 1936 m. gavo 175 Lt knygnešio pensiją.