Juozapas Korsakas yra kilęs senos ir turtingos Polocko kunigaikštystėje, vėliau - Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje garsios bajorų Korsakų giminės. Jo tėvas - Levas Korsakas, motina - Marijana Podbipenta. Jaunystėje J. Korsakas gavo gerą išsilavinimą. Mokėjo lotynų ir dar kelias Europos kalbas.
Būdamas stačiatikis, savo pusbrolio - Polockounitų metropolito Rapolo Korsako įkalbėtas Juozapas Korsakas tampa uoliu unitu.
1628 m. J. Korsakas fundavo GlubokoRomos Katalikų šventosios Trejybės mūrinės bažnyčios statybas, o po 11 metų - 1639 m. ten pat - basųjų karmelitų vienuolyną ir švč. Dievo Motinos į Dangų ėmimo bažnyčią. Tai buvo viena turtingiausių basųjų karmelitų fundacijų visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tais pačiais metais Udzeloje J. Korsakas fundavo pranciškonų vienuolyną ir medinė bažnyčią. Metais anksčiau (1638 m.) Gluboko pakraštyje esančiame Berazvečiujeunitų (bazilijonų) vienuolyną ir šv. apaštalų Petro ir Pauliaus cerkvę.
1643 m. vasarą J. Korsakas mirė. Būdams bevaikis testamentu basiesiems karmelitams paliko valdyti Gluboko miestą, 26 aplinkinius kaimus, malūną ir palivarką. Pagal J. Korsako testamento sąlygas karmelitai Gluboke privalėjo išlaikyti mokyklą ir konviktą (internatą) studijuojantiems neturtingų bajorų vaikams, taip pat - vargšų prieglaudą ir ligoninę. Testamente buvo patvirtinta dar viena fundacija reguliariesiems kanauninkams Vilniuje.
J. Korsakas palaidotas Gluboko jo paties funduotos švč. Dievo Motinos į Dangų ėmimo bažnyčios kriptoje, o jo portretas šiandien puošia Gluboko karmelitų bažnyčios interjerą[1]. 2012 m. rugsėjo 2 d. Gluboke buvo atidengtas J. Korsako biustas.
Literatūra
Tadeusz Wasilewski, Józef Korsak, w: Polski Słownik Biograficzny, t. XIV, 1968-1969, s. 108.
Вячаслаў Насевіч. Корсакі // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 4: Кадэты – Ляшчэня / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1997. С. 239.
.jpg)
.jpg)
