56°09′05″š. pl. 25°23′40″r. ilg. / 56.151515°š. pl. 25.39449°r. ilg. / 56.151515; 25.39449

Juodymų (Juodymo) pelkė – aukštapelkės tipo pelkė, esanti šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, Rokiškio rajono savivaldybėje. Mažesnė pelkės dalis yra Latvijos pusėje, Viesytės savivaldybės pietvakariniame pakraštyje.

Pelkė plyti Rokiškio kaimiškojoje ir Pandėlio seniūnijose, patenka į Ribickio, Ginočių ir Kebelių kaimų teritoriją. Juodymai driekiasi Neretos ir Vyžuonos upių vandenskyroje, Vakarų aukštaičių plynaukštėje. Santykinis reljefo peraukštėjimas sudaro iki 5,3 m, absoliutiniai aukščiai kinta nuo 87,3 m iki 92,6 m. Pelkės masyvą skiria dviejų valstybių pasienyje iškirstas miškas ir iškastas melioracijos griovys. Lietuvos pusėje pelkės plotas patenka Juodymų telmologinį draustinį. Kitos artimiausios saugomos teritorijos yra Čedaso ornitologinis draustinis, esantis 2,6 km į pietryčius bei Suvainiškio telmologinis draustinis, nutolęs 5,8 km į vakarus.

Pelkės teritorija yra apaugusi aukštapelkėms būdingu skurdžiu mišku. Labiausiai paplitusios medžių rūšys yra pušys, rečiau pasitaiko beržai, eglės, drebulės. Būdingi tyrašilio, raistašilio, mėlyngirio miško tipai. Medžių amžius svyruoja plačiame intervale nuo jaunuolynų iki brandžių.

Juodymų pelkėje slūgso durpių klodai, tinkami pramoninei gavybai.^[1] Prieš pramonės plėtojimą biologiškai aktyvioje pelkėje sukilo gamtosaugininkai, todėl Aplinkos apsaugos agentūra neleido pradėti durpių gavybos verslo.^[2] Palankios sąlygos pelkėje durpėms susidaryti pradėjo formuotis viršutinio pleistoceno paskutinio apledėjimo Baltijos stadijos pabaigoje. Atsitraukus ledynui ir klimatui atšilus, prasidėjo organogeninių nuogulų klostymasis. Formavosi sapropelio nuogulos, o ežero pakrantėse pradėjo augti žemapelkiniai augalai. Ilgainiui žemapelkėje įsigalėjo kiminai, pelkė perėjo į aukštapelkės vystymosi stadiją.

Pagrindinis straipsnis – Juodymo durpių telkinys.

Juodymų pelkėje aptiktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įtrauktos rūšys:

• paukščių rūšys: vapsvaėdis, vištvanagis, mažasis erelis rėksnys, sketsakalis, tetervinas, pilkoji gervė, žvirblinė pelėda, pilkoji meleta.
• žinduolių rūšys: baltasis kiškis, šermuonėlis, lūšis,
• drugelių rūšis – pelkinis satyras (Oeneis jutta).^[3]