Juodkalnijos turizmas yra svarbus šalies pajamų šaltinis.

Šalis laikoma viena greičiausiai augančių atvykstamojo turizmo krypčių. 2007 m. Juodkalniją aplankė virš milijono turistų su 7,3 mln. nakvynių (23% augimas lyginant su 2006 m.), o 2012 m. Juodkalniją jau aplankė 1,44 mln. turistų su 9,15 mln. nakvynių (5 % augimas nuo praėjusių metų). 2015 m. atvyko 1,7 mln. turistų, 2016 m. šis skaičius dar išaugo.^[1] 2017 m. šalį aplankė jau daugiau nei 2 mln. turistų. 2019 m. per pirmus 9 mėn. Juodkalniją aplankė virš 2 mln. turistų su 13.4 mln. nakvynių.^[2]

2009 m. užsienio turizmas atnešė 569 mln. eurų pajamų (18,5 % augimas lyginant su 2007 m.). Per 11 pirmųjų 2019 m. mėnesių pajamos iš turizmo pasiekė 1 mlrd 16 mln. eurų.^[2]

Iki Jugoslavijos karų dauguma atvykstančiųjų turistų buvo iš vokiškai kalbančiųjų šalių. Turistų skaičius piką pasiekė 1987 m.^[3] Vėliau dėl politinės situacijos turistų skaičius mažėjo, šalyje lankėsi turistai praktiškai tik iš Serbijos ir Rusijos. Pastaraisiais metais fiksuojamas ženklus turistų skaičiaus iš Vokietijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Lenkijos.^[4]

Nacionalinė turizmo organizacija, kuri užsiima Juodkalnijos turizmo marketingu, yra valstybinė institucija Turistička organizacija Montenegro su būstine Podgoricoje.

Didžiausia Juodkalnijos problema išlieka nepakankamas skrydžių skaičius su svarbiausiomis šalimis, iš kur tikimasi turistų. Šalyje veikia du tarptautiniai oro uostai Tivate ir Podgoricoje.

Juodkalnija labiausiai žinoma dėl atvykstamojo turizmo vasarą, prie Adrijos jūros, nors čia yra galimybės turistinę veiklą vystyti visus metus, įskaitant slidinėjimą žiemą, važinėjimą dviračiais ir vaikščiojimą kalnuose vasarą.

Juodkalnijos Adrijos jūros pakrantė yra 295 km ilgio, tame tarpe 73 km yra pliažai. Iš viso yra 117 jūros paplūdimių.^[5] Čia taip pat yra keletas senų, gerai išsilaikiusių miestų.

90,4 % visų turistų 2012 m. poilsiavo šešiuose pajūrio miestuose. Gausiausiai turistų lankyti miestai 2012 m. buvo:

• Budva (692 000 turistų)
• Herceg Novis (229 000)
• Baras (156 000)
• Ulcinis (125 000)
• Kotoras (56 000)
• Podgorica (53 000)

Pliažinis sezonas Juodkalnijoje tęsiasi nuo gegužės iki spalio mėn.^[6] Pliažai labai skirtingi - nuo įvairaus dydžio akmenų iki smėlio paplūdimių. Žinomiausi pliažai yra Jazo, Žetnicos, Rafailovičių, Bečičių ir Mogreno.^[5]

Gausiausiai lankomi pliažai išsidėstę prie šių miestų:

• Ulcinis. Ulcinio pakrantė yra 32 km. Joje yra daugiau nei 10 paplūdimių.
• Baras. Baro rivjera yra 44 km ilgio ir turi 9 km pliažų.
• Budva. Budvos rivjeroje yra daugiau kaip 25 paplūdimiai, ji patraukia daugiausia turistų besilankančių Juodkalnijoje
• Tivatas. Tivate yra daugiau nei 15 mažų pliažų.
• Kotoras. Kotore yra apie 10 nedidelių pliažų.

Šis regionas pritraukia didžiausią Juodkalnijos turistų dalį. Svarbiausios įžymybės šiaurinėje pakrantėje yra:

• Herceg Novio senamiestis,
• Kotoro senamiestis (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą),
• Kotoro įlanka su senoviniu Perasto miesteliu,
• Porto Montenegro prabangių jachtų prieplauka Tivate,
• gerai išsilaikęs Budvos senamiestis,
• Sveti Stefanas, gyvenvietė saloje, kuri XX a. šeštajeme dešimtmetyje buvo paversta prabangiu viešbučiu,
• Petrovaco miestas netoliese nuo Budvos.

Juodkalnijos pietinis pakrantės regionas kartais laikomas nauju pasaulio turizmo "atradimu". 2010 m. sausį New York Times Ulcinio pietų pakrantės regioną, įskaitant Velika Plazą, Ada Bojaną ir Ulcinio Hotel Mediteran įtraukė į "2010 m. top 31 aplankytiną vietovę".

Pietinis pakrantės regionas turistų mėgstamas dėl ilgų smėlio paplūdimių, senų miestų tvirtovių ir aktyvaus naktinio gyvenimo. Tarp svarbiausių įžymybių yra:

• Ulcinio senamiestis su gynybinėmis sienomis, naktiniu gyvenimu ir pakrantės promenada bei ilgiausiu Juodkalnijos pliažu (13 km) Velika Plaža
• Baro senamiestis (Stari Bar), "gyvasis muziejus"
• Ada Bojanos sala piečiausioje Juodkalnijos dalyje su savo žymiais jūros gėrybių restoranais, kurie kasdien tiekia šviečius jūrų produktus (16 km piečiau Ulcinio)
• vienintelis Juodkalnijos jūrų ir prekybos uostas Bare
• Utjehos pliažas ir įlanka "Uvala Maslina" (alyvuogių įlanka), piečiausia Baro savivaldybės įlanka (Mėlynoji vėliava)
• Skadaro ežeras - didžiausias Balkanuose ir gamtos rezervatas, viena didžiausių Europoje paukščių (pvz., pelikanų) perimviečių, pliažai, tvirtovės, salos ir kaimai palei Skadaro ežerą

Šiaurinis Juodkalnijos regionas yra kalnų turizmo centras. Čia yra keletas slidinėjimo kurortų, regionas garsus savo nepaliesta gamta. Žiemos sporto sezonas čia prasideda lapkričio-gruodžio mėn. ir tęsiasi iki balandžio vidurio.^[6] Durmitoro kalnai ir Taros upės kanjonas yra saugomi kaip nacionalinis parkas, įtrauktas į UNESCO pasauslio paveldo sąrašą.

Lankytinos vietos yra:

• Žabliako miestelis Durmitoro kalnuose, populiarus kalnų turizmo centras
• Kolašinas - miestelis prie Biogradska gora nacionalinio parko, Bjelasicos kalnų ir Bjelasicos slidinėjimo kurorto
• Taros kanjonas, antras pagal gylį kanjonas pasaulyje, populiarus raftingas Taros upe
• Biogradska Gora su Biogrado ežeru, nacionalinis parkas ir sengirė

Nors tai yra tankiausiai gyvenama Juodkalnijos dalis, tačiau centriniame šalies regione yra mažiau turistinių įžymybių. Dėmesio verti yra:

• Ostrogo vienuolynas, žymi stačiatikių piligrimų lankymosi vieta;
• senovės Romos laikų archeologiniai paminklai Duklėje (Doclea; Podgoricos miesto pakraštyje)
• Cetinė, istorinė Juodkalnijos sostinė
• Lovčeno kalnas, nacionalinis parkas ir Petaro II Petrovičiaus Njegošo mauzoliejus ir apžvalgos aikštele

Šis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. Ši žymė yra bendra, neskirta naudojimui, prašome naudoti konkretesnę žymę.