PROFILPELAJAR.COM

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Juodasis ketvirtadienis, 1929 m. Volstrito griūtis (angl. Wall Street Crash of 1929), 1929 m. vertybinių popierių biržos griūtis (angl. Stock Market Crash of 1929) – 1929 m. spalio 24 d., žyminti Didžiosios depresijos pradžią. Šią dieną akcijų kainos Niujorko vertybinių popierių biržoje staigiai krito.

Užuomazgos

Dvidešimtojo amžiaus trečiasis dešimtmetis pasaulio ekonomikoje buvo klestėjimo laikotarpis. Rinkoje pasirodė daug naujų technologinių pasiekimų, plito susisiekimas oro linijomis. Augančios akcijų kainos taip pat atspindėjo ekonomikos pakilimą – 1921–1929 m. Dow Jones Industrial Average indeksas JAV pakilo nuo 60 iki 400 punktų, o tai reiškė beveik 30 proc. kasmetinį kaupiamąjį pelną. Dėl augančių akcijų kainų tapo populiaru įsigyti akcijų už skolintus pinigus. Emitentai pasinaudojo masiniu pirkimu, o rinkoje pasirodė bendrovių, kurių verslo modelio tikslas buvo vilioti iš investuotojų pinigus. Tarp investuotojų vyravo bendras supratimas, kad „akcijų kainos gali tik kilti“. Kai kurie analitikai manė, kad akcijų kainos pasiekė ilgalaikį „aukštų kainų lygį“.

JAV Federalinių rezervų bankas padidino palūkanų normas, kad pristabdytų perkaitusią ekonomiką. Prekyba akcijomis smarkiai šoktelėjo, bet po to vertybinių popierių rinkai prasidėjo sunkios dienos. Akcijų kainos sumažėjo beveik dviem trečdaliais palyginti su jų kainomis piko metu. Tolimesnį kritimą lėmė keletas veiksnių:

didelis akcijų pozicijų kiekis, nupirktas už skolintus pinigus, buvo priverstinai parduotas;
netinkamas komercinių bankų rizikos valdymas, kuris baigėsi tiek indėlininkų pinigų, tiek pasitikėjimo finansine sistema praradimu.

Dėl 1929 m. vertybinių popierių biržos krizės smuko visa šalies ekonomika. Šis nuosmukis buvo pavadintas Didžiąja depresija. Dow Jones indeksas pasiekė prieš krizę buvusį lygį tik 1955 m.

Istorija

Pasaulio ekonomika 1929 m. turėjo daug problemų. Europos ūkis sunkiai atsistatinėjo po Pirmojo pasaulinio karo. Jau daug metų didžiosios kolonijinės valstybės vedė muitų karus, kurie destabilizavo pasaulinę prekybą. Tuo metu Niujorko vertybinių popierių biržoje augo bankinė spekuliacija. Akcijų kainų augimas didino investuotojų turtą. Bankai išdavinėjo kreditus, užstatu priimdami pervertintas akcijas. Bankų ir akcinių bendrovių veiklos praktiškai niekas netikrino. Už paimtus kreditus buvo perkamos akcijos, dar labiau keliant jų kainas. Daug akcinių bendrovių, kurių akcijos buvo labai išaugusios, praktiškai neturėjo jokio turto ir nevykdė jokios veiklos.

Eiga

Galiausiai nauji investuotojai nebegalėjo palaikyti akcijų augimo. Vertybinių popierių biržoje 1929 m. spalio 24 d. prasidėjo didelis išpardavimas. Kuo daugiau kainos krito, tuo daugiau žmonių norėjo akcijas parduoti. Panikoje buvo parduodamos ir sąžiningų akcinių bendrovių akcijos, kurios vertė atitiko akcinių bendrovių turimą turtą. Pirmą dieną buvo parduota apie 13 milijonų akcijų, per kelias sekančias dienas buvo parduota apie 30 milijonų akcijų. Daugumos akcinių bendrovių akcijos nukrito iki nulio. Investuotojai prarado viską, o kas buvo paėmęs kreditus, bankrutavo. Skolininkų buvo tiek daug, kad bankai prarado didelę dalį žmonių indėlių. Tokiu būdu prasidėjo grandininė įsiskolinimų reakcija, kuri pradėjo pirmą Didžiosios depresijos etapą.

Padariniai

Po juodojo ketvirtadienio pasaulinė kredito sistema labai pasikeitė. Įvesti aiškūs patikrinimo reikalavimai. Dabar kiekviena akcinė bendrovė, registruota vertybinių akcijų biržoje, privalo nurodyti savo ūkinius duomenis, kuriuos turi patvirtinti išorės auditorius. Bankai vykdė bankinę kontrolę. Atsirado limitai, kuriais nustatomos rizikingų kreditų kvotos.

Šių priemonių dėka pasaulio ūkyje, nors ir buvo didesnių ar mažesnių krizių, 1929 metų krizė nepasikartojo. Vertybinių popierių rinkos įvairiose valstybėse išgyveno krizes dėl įvairių priežasčių. Įprasta priežastis – kontrolės trūkumas. Dažniausiai vertybinių popierių biržas sukrečia krizės dėl didelių atskirų valstybių biudžetų deficitų ir nevykusios centrinių bankų monetarinės politikos.

Juodasis ketvirtadienis – diena, kai buvo užregistruota daugiausiai savižudybių pasaulio istorijoje.^{[reikalingas šaltinis]}