55°19′5″ š. pl. 23°47′25″ r. ilg. / 55.31806°š. pl. 23.79028°r. ilg. / 55.31806; 23.79028

Josvainių miškai – miškai Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje (Kėdainių, Josvainių ir Krakių seniūnijose), 6 km į vakarus nuo Kėdainių, 4 km į šiaurę nuo Josvainių. Plotas 3110 ha, iš jų mišku apaugę 2640 ha. Susideda iš Josvainių, Giraitės, Medininkų miškų.

Josvainių miškų šiaurės vakariniu pakraščiu teka Smilga (Nevėžio intakas), per miškų pietinę dalį teka jos intakas – Smilgaitis. Reljefas lyguminis; žemesnėse vietose pelkės. Didžioji miškų dalis nusausinta. Dirvožemiai velėniniai glėjiški ir glėjiniai priemoliai bei moliai, vietomis – velėniniai karbonatiniai moliai.

Josvainių miškai priklauso Kėdainių miškų urėdijos Ąžuoloto girininkijai (būstinė Stasiūnuose)^[1]. Miške įsikūręs Barsukynės kaimas, o jo pakraščiuose Palainiškiai, Čiukiškiai, Stasiūnai, Grašva. Josvainių miškai priklauso Dotnuvos–Josvainių miškų biosferos poligonui, kurio tikslas išsaugoti juodųjų gandrų, vidutinių genių buveines, užtikrinti subalansuotą miško išteklių naudojimą. Miško teritorijoje yra Smilgos kraštovaizdžio draustinis.

Augavietės labai derlingos laikinai įmirkusios, vietomis įmirkusios ir pelkinės. 61 % miškų IV grupės ūkiniai, 29 % III grupės apsauginiai, 7 % II grupės ekosistemų apsaugos, 3 % rekreaciniai. Kultūrinės kilmės medynų 6 %.^[2]

Sudėtis:

• beržynai – 52 %
• eglynai – 24 %
• uosynai – 8 %
• drebulynai – 5 %
• ąžuolynai – 3 %
• juodalksnynai – 3 %
• baltalksnynai – 3 %
• pušynai – 2 %.

Jaunuolynai sudaro apie 26 % medžių, pusamžiai medynai 25 %, bręstantys 16 %, brandūs 33 %. Vidutinis medynų amžius – 43 metai. Bonitetas 1,4, skalsumas 0,71, tūris 180 m³/ha.

Nepaisant, kad miškai įeina į biosferos poligoną ir draustinį, vyksta masinis miško naikinimas – vidury vasaros plynai iškertami medžiai, plyti dideli kirtimų, brūzgynų plotai. Neliestų miško kvartalų beveik nelikę.

Miškuose daug stambiųjų kanopinių žvėrių (šernų, stirnų) ir plėšrūnų (lapių, mangutų, kiaunių), yra jerubių, slankų, suopių, paukštvanagių, vištvanagių, pelėdų, juodųjų gandrų^[3].

Nuo 1944 m. rudens Josvainių miškuose veikė Lietuvos partizanų būriai (vadai: S. Arštikis, slap. Saulė, S. Rūšis, P. Kunevičius), kurie priklausė LLA Kovo rinktinei, nuo 1948 m. – Jūros srities Prisikėlimo apygardai.^[4]

Miške tarybiniais metais buvo įrengta karinė bazė. Dabar telikę jos griuvėsiai.

• 
  Miško tankmėje
• 
  Smilgos baseino vandens griovys
• 
  Smilgos baseino vandens griovys
• 
  Pavasarį pražydusios baltos žibuoklės
• 
  Kankorėžiai ant eglaitės
• 
• 
  Tarybinės karinės bazės liekanos miške netoli Keleriškių
• 
  Vidurvasarį iškirstas miško plotas šalia raketinės bazės
• 
  Eglynėlis

Vikiteka: Josvainių miškai – vaizdinė ir garsinė medžiaga