Jaunuolynas – jaunas miškas, kuriam priskiriami spygliuočių (pušynai, eglynai) ir kietųjų lapuočių (ąžuolynai, uosynai, skroblynai) medynai iki 40 metų, minkštųjų lapuočių (beržynai, drebulynai, juodalksnynai) medynai iki 20 metų, baltalksnynai iki 10 metų.^[1]

Miško auginimo procesą reguliuoja valstybė. Miško savininkai įstatymu įpareigoti atlikti jaunuolynų ugdymo kirtimus, kurių metu padedamas pagrindas būsimam miškui. Kirtimų dažnumas jaunuolynuose priklauso nuo vyraujančios medžių rūšies, augavietės sąlygų, vidutinio medžių aukščio, stiebų skersmens ir kitų sąlygų.^[2]

Jaunuolynų ugdymo laikas ateina, kai pasodintus ar savaime išdygusius medelius ima stelbti nepageidaujamų rūšių medžiai ar krūmai. Laikoma, kad minkštiems lapuočiams (beržas, juodalksnis) tai yra šešti metai, o spygliuočiams ir kietiems lapuočiams (eglė, pušis, ąžuolas, klevas) – aštunti metai. Jauname miške medeliai kovoja tarpusavyje ir su kitais medžiais bei krūmais dėl išlikimo. Žmogui nesikišant, medeliai gali praaugti krūmus, ypač jei tam palankus dirvožemis. Tačiau tai pavyksta ne visiems, todėl vystosi išretėjęs, netolygus medynas. Netinkamoje žemėje pasodinti medeliai gali ir neįveikti krūmų, jų vietoje suželia lazdynai ar karklai. Jei niekas jaunų medelių nestelbia, jie auga per daug tankiai, todėl būtinas retinimas, iškertant silpnesnius. Tokiu būdu formuojamas tolygus augančių medžių tankumas. Retesnio jaunuolyno vietose paliekami ir silpnesni tikslinės rūšies medeliai, aplink juos pašalinus stelbiančius krūmus. Ilgainiui tokie medeliai, pašalinus jų konkurentus, pasiveja savo „giminaičius“ ir lajomis kartu suformuoja šešėlį, neleidžiantį plėstis krūmams.