Jonas Grubliauskas (1943 m. sausio 1 d. Kubiliškėje, Raseinių rajonas – 2013 m. rugpjūčio 13 d.) – Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas.

Muzikos pradmenis gavo iš Raseinių bažnyčios vargonininko F. Šilkaičio. 1959–1961 m. vargonininkavo Žeimelio ir Pociūnėlių parapijose. 1961–1962 m. mokėsi vienerių metų chorvedžių kursuose prie Panevėžio muzikos mokyklos. 1962–1964 ir 1967–1969 m. choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos technikume (dėst. K. Dubikaitytė). Mokydamasis dirbo koncertmeisteriu ir dėstė muziką bei vadovavo vokaliniams ansambliams Panevėžio pagalbinėje internatinėje mokykloje. 1969–1976 m. choro dirigavimą neakivaizdiniu būdu studijavo LSSR konservatorijoje (vyr. dėst. Albino Petrausko klasė).

1968 m. suorganizavo Panevėžio respublikinės klinikinės ligoninės moterų chorą, kuriam 1976 m. suteiktas „Sedulos“ vardas. Chorui (60 dalyvių) vadovavo iki 1984 m. ir pasiekė ryškių meninių laimėjimų. Kolektyvą parengė 1970, 1975 ir 1980 m. respublikinėms dainų šventėms, 1973, 1978 ir 1983 m. respublikiniams moterų ir vyrų chorų sąskrydžiams Šiauliuose, respublikiniuose konkursuose pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų, padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, 1976 m. su choru išlaikė konservatorijos baigimo valstybinius egzaminus, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. Chorą išmokė daug įvairių kūrinių ir G. Pergolesi „Stabat Mater" (premjera 1978 m. gegužės 6 d. Vilniuje).

1968 m. Panevėžio autokompresorių gamykloje subūrė vyrų vokalinį ansamblį, kuriam 1978 m. suteiktas „Vyturio“ vardas. 1969–1972 m. vadovavo Panevėžio cukraus fabriko vyrų chorui ir jį parengė 1970 m. respublikinei dainų šventei, dalyvavo su juo koncertuose. 1973 m. suorganizavo Panevėžio miesto švietimo darbuotojų profsąjungos mišrųjį chorą, kuriam 1981 m. suteiktas „Nevėžio“ vardas. Chore dainavo iki 75 balsingų moterų ir vyrų, pasiekusių gražių kūrybinio darbo rezultatų. 1975 m. respublikinės dainų šventės konkurse choras savo kategorijoje pelnė geriausio kolektyvo vardą, 1977 m. respublikiniame konkurse „Dainuoja darbo Lietuva“ Kaune laimėjo pirmąją vietą, laureatu tapo 1978 m. III Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje, dalyvavo 1975, 1980 ir 1985 m. respublikinėse dainų šventėse. Chorą iki 1987 m. išmokė daug sudėtingų kūrinių, surengė koncertų Lietuvoje ir užsienyje.

1980 m. respublikinei dainų šventei parengė ir Panevėžio rajono kultūros darbuotojų moterų chorą. 1982–1989 m. buvo Panevėžio dramos teatro muzikos dalies vedėjas, nuo 1987 m. miesto liaudies operetės, nuo 1994 m. muzikinio teatro chormeisteris.

Nuo 1992 m. Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios vargonininkas ir mišriojo choro vadovas – parengė jį 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje. 1993 m. prie bažnyčios įkūrė vaikų chorinio dainavimo ir giedojimo studiją. 1997 m. studijos choras dalyvavo tarptautiniame Šiaurės šalių chorų konkurse Kalmaro mieste (Švedija).

J. Grubliauskas kaip pedagogas nuo 1969 m. buvo Panevėžio vaikų muzikos mokyklos mokytojas, nuo 1977 m. Panevėžio Jono Švedo pedagoginės muzikos mokyklos (konservatorijos) choro dirigavimo dėstytojas; išugdė būrį jaunųjų chorvedžių.

J. Grubliauskas – Panevėžio miesto ir rajono dainų švenčių dirigentas, 1978 m. respublikinio moterų ir vyrų chorų sąskrydžio Šiauliuose ir 1980 m. respublikinės dainų šventės Vilniuje dirigentas. Buvo Panevėžio miesto chorvedžių tarybos pirmininkas, respublikinių dainų švenčių konsultantas, meno mėgėjų apžiūrų žiuri narys. Su savo vadovaujamais chorais koncertavo Čekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Estijoje, Švedijoje. 1981 m. dirigentas apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.^[1][2][3]