Jonas Domanovskis (lot. Ioannes Domanovius, lenk. Jan z Domanowa, Jan Domanowski, g. apie 1496 m. Domanovas, Palenkės vaivadija – 1563 m. spalio mėn. ar lapkričio 16 d. Vilnius ?) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinis veikėjas, teisininkas, diplomatas, Žemaičių vyskupas.
Biografija
Italijoje studijavo teisę ir teologija. Keliavo po Ispaniją ir Portugaliją. Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių globojamas atvyko į Lietuvą, 1526 m. paskirtas jo kancleriu ir generolu auditoriumi. Nuo 1529 m. – prepozitas, 1530 m. – katedros vikaras ir generolas oficiozas. Nuo 1524 m. valdė Vijos, nuo 1525 m. Rudaminos, nuo 1538 m. Vilniaus Šv. Jonų, nuo 1554 m. Ramygalos bei Kražių ir kt. parapijas.
Vienas Vilniaus vyskupijos 1528 m. sinodo nuostatų, II Lietuvos Statuto rengėjų. Nuo 1531 m. vadovavo gaisro sunaikintos Vilniaus katedros atstatymui, 1555–1556 m. Vilniaus vyskupijos administratorius. Nuo 1556 m. kanauninkas. 1539–1556 m. Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto sekretorius. 1540–1545 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų su Prūsais ir Livonija komisijų narys, Vilniaus asesorių teismo posėdininkas.
1556 m. paskirtas Žemaičių vyskupu. 1556 m. sušaukė vyskupijos sinodą; jo metu gresiant karui su Maskva rėmė dvasininkų apmokestinimą. Įvykdė vyskupijos administracinę reformą – ją padalijo į 38 parapijas, nuo kitų turtų atskyrė bažnytinius. P. Roizijų pakvietė parengti Žemaičių vyskupijos kapitulos statutą (Constitutiones Ecclesiae Mednicensis 1561 m. ir Novellae Constitutiones Ecclesiae Mednicensis 1562 m., abu išsp. 1925 m.); pats dalyvavo juos rengiant. Vykdė diplomatines derybas su Prūsais ir Livonija; 1561 m. Vilniuje priėmė Livonijos ordino paskutiniojo magistro G. Ketlerio priesaiką dėl ordino sekuliarizacijos bei priklausomybės Lietuvai ir Lenkijai.[1]
Šaltiniai
- Józef Jasnowski, Jan Domanowski, w: Polski Słownik Biograficzny, 1939–1946, t. V, s. 298–299.
.jpg)
