Johanesas Vilhelmas Jensenas (dan. Johannes Vilhelm Jensen, 1873 m. sausio 20 d. – 1950 m. lapkričio 25 d.) – danų prozininkas, „jutlandiškojo“ literatūros sąjūdžio veteranas. 1944 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija.
Biografija
Gimė Farsėje veterinaro šeimoje. Studijavo mediciną, vėliau, dirbdamas žurnalistu, aplankė daugelį šalių.
Kūryba
Jenseno kūryboje organiškai susipynė patriarchalinės nuotaikos, tikrosios gyvenimo prasmės ieškojimas ir dėmesys technikos progreso nešamoms permainoms. Parašė stiliaus ir idėjinės koncepcijos atžvilgiu sudėtingą istorinę romanų trilogiją ir dilogiją, kaip ankstyvosios danų dokumentinės prozos pavyzdį. Kai kuriuose savo romanuose rašytojas bando aprėpti germanų rasės istoriją, nors tam pragaištingą poveikį turėjo rasinės teorijos, biologinių ir antropologinių pradų suabsoliutinimas.
- Novelių rinkiniai: „Himelando istorijos“ (1898–1910).
- Poezijos rinkiniai: „Metų laikai“ (1923), „Pasaulio šviesa“ (1926), „Prie gyvenimo krantų“ (1928), „Bananas“ (1932), „Banginių sala“ (1933), „Dievo karvytė“ (1940), „Malūnas“ (1944).
- Romanai: „Danai“ (1896), „Einaras Elkeris“ (1898), istorinė trilogija „Karaliaus žlugimas“ (1899–1902), dilogija 1. „Madam d’Ora“ (1904), 2. „Ratas“ (1905), „Ledynas“ (1908), „Ilga kelionė“ (1908–1922), „Laivas“ (1912), „Kinbrų antpuolis“ (1916), „Kristupas Kolumbas“ (1921).
