Jeronimas Garolis

Jeronimas Garolis
Gimė 1900 m. lapkričio 17 d.
Petrešiūnai, Kriaunų valsčius
Mirė 1972 m. gruodžio 22 d. (72 metai)
Sidnėjus, Australija
Tėvai Antanas Garolis ir Marijona Janulionytė.
Sutuoktinis (-ė) Elžbieta Skerstaitė - Svečinaitė (1903-1952)
Vaikai Jolanta, Andrius-Vytis.

Jeronimas Gãrolis (1900 m. lapkričio 17 d. Petrešiūnuose, Kriaunų vlsč. – 1972 m. gruodžio 22 d. Sidnėjuje, Australija) – Nepriklausomybės kovų, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, Lietuvos karo lakūnas (majoras, 1932 m.), civilinis aviatorius.

Parašė straipsnių aviacijos tema, buvo pirmasis rašęs apie autožirus. Keletą J. Garolio atsiminimų žurnale „Lietuvos sparnai“ (1938 m., Nr. 4–7) paskelbė Jonas Dovydaitis.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir „Ramovės“ Sidnėjaus skyrių narys.

Biografija

J. Garolis pasakojo, kad aviacija susidomėjo vaikystėje, atostogaudamas Kryme prie Simferopolyje buvusios rusų aviacijos mokyklos angarų ir aerodromo.[1] Mokėsi Švenčionių gimnazijoje. Pirmojo pasaulinio karo metu – Voroneže, brandos atestatą gavo grįžęs į Lietuvą, Kauno suaugusiųjų gimnazijoje.

1919 m. rugsėjo 13 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Pirmąjį artilerijos pulką. Dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose prieš Sovietų Rusijos karinius dalinius (Dauguvos fronte) ir bermontininkus.

1920 m. baigė Karo mokyklą, 1920 m. spalio 17 d. pačiam prašant paskirtas į Karo aviaciją. 1922 m. liepos 15 d. išskrido savarankiškai, 1923 m. balandžio 21 d. suteiktas karo lakūno vardas. Nuo 1924 m., baigęs aukštojo pilotažo kursą, tarnavo Trečiojoje (bombonešių) eskadrilėje.

1926 m. gruodžio 17 d. dalyvavo valstybės perversme.

1927 m. birželio 20 d.  paskirtas Trečiosios eskadrilės vado padėjėju ir jau galėjo instruktuoti naujai ruošiamus lakūnus. 1927 m. komandiruotas į Čekoslovakiją, 1929 m. – į Italiją. 1929 m. birželio 20 d. pirmasis iš Lietuvos lakūnų išsigelbėjo parašiutu „Salvator“ iš krentančio lėktuvo Ansaldo A.120. 1930 m. rugpjūčio 18-23 d. dalyvavo Lietuvos karo aviacijos lėktuvų skrydyje į Maskvą, pilotavo žvalgybinį lėktuvą Ansaldo A.120. 1931 m. pusę metų stažavosi Italijos kariniame oro laivyne, Alpių kalnuose atliko pratimus kartu su italų įgulomis.[2] 1932–34 m. – Lietuvos kariuomenės Šeštosios (žvalgybos) eskadrilės vadas.

1934 m., po dalyvavimo nepasisekusiame voldemarininkų rengtame valstybės perversme, iš kariuomenės atleistas.

1934–40 m. dirbo instruktoriumi Lietuvos aeroklube, tapo pirmuoju autožiro pilotu Lietuvoje, iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą parskraidino malūnsparnį Cierva C.30A, vėliau demonstravo jį aviacijos šventėse bei skraidino keleivius, mokė kitus pilotus. 1935 m. rugsėjo mėn. su malūnsparniu dalyvavo Lietuvos aeroklubo surengtame „Oro traukinyje" - parodomąjame skrydyje per Baltijos šalių sostines.[3]

J. Garolis Lietuvos aeroklubo malūnsparnyje Cierva C.30A.

1939–42 m. dirbo Kauno civilinio aerodromo dispečeriu[4] (kituose šaltiniuose nurodoma – viršininku[5] arba skraidymų tvarkytoju[2]), dirbo aviakompanijos „Deutsche Luft Hansa“ atstovu Lietuvoje.[6]

Dalyvavo antisovietiniame 1941 m. birželio sukilime, ėjo Linksmandvario būrio vado ir štabo viršininko pavaduotojas plk. ltn. J. Jankausko grupėje.

1942–44 m. dirbo Prienų alaus daryklos „Sudavija“ direktoriumi. Nuo 1944 m. gegužės 1 d. ėjo Prienų burmistro pareigas. 1944 m. vasarą su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į Australiją. Pabėgėlių stovykloje Vokietijoje gavo Tarptautinės pabėgėlių organizacijos (IRO) oro transporto dispečerio kvalifikacijos pripažinimo pažymą.[2]

Mirė 1972 m. gruodžio 22 d. Sidnėjuje. Palaidotas netoli Sidnėjaus esančių Rukvudo kapinių lietuviškoje sekcijoje.[7] (angl. Rookwood, Cumberland Council, New South Wales, Australia).

Apdovanojimai

Šaltiniai

Nuorodos

Išnašos

  1. ↑ Šešiolika metų lėktuve. Pasakoja aviacijos mjr. Jeronimas Garolis, Lietuvos sparnai, 1938, Nr. 4, p. 120.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 Lukminaitė, Solveiga, Lietuvos karo aviacijos  lakūną Jeronimą Garolį menančios muziejinės vertybės VDKM rinkiniuose, Vytauto Didžiojo muziejaus almanachas, Nr. 14., Kaunas, 2020
  3. ↑ Oro traukinys, Plieno Sparnai Nr.1 1970 m. Čikaga // Plieno sparnai, iliustracijas parinko ir J. Krygerio pasakojimo el. variantą parengė N. Korbutas 2009.
  4. ↑ Jeronimas Garolis, Visuotinė lietuvių enciklopedija
  5. ↑ Jeronimas Grigalius Garolis, Plieno sparnai
  6. ↑ Korbutas, Nerijus, Karo lakūnui, av. majorui Jeronimui Garoliui – 120, Plieno sparnai
  7. ↑ Rokvudo lietuvių kapinės ir V. K. Jonyno paminklas, Valstybinė kultūros paveldo komisija