Izmailizmas – šiizmo atšaka. Antra pagal dydį po dvylikos imamų pasekėjų. Atsiskyrė nuo kitų šiitų, nesutarus, kas turėtų būti laikomas teisėtu šeštojo imamo Džafaro al Sadiko pasekėju. Izmailitai pripažįsta Izmailą ibą Džafarą, o ne jo jaunesnįjį brolį Musa al Kazimą. Po Izmailo sūnaus Muhamado ibn Izmailo mirties VIII a., izmailizmas transformavosi į tikėjimą, išpažįstamą ir dabar, besiorientuojantį į gilesnę, ezoterinę Korano interpretaciją. Grupė, vėliau išsivysčiusi į dvylikos imamų pasekėjus, liko prie labiau pažodinio islamo aiškinimo. Doktrina iš dviejų dalių: pirmoji zaharija, skirta visiems (Koraną aiškina paraidžiui), ir antroji, batinija, skirta elitui (Koraną aiškina alegoriškai, pasaulio raidą neoplatonizmo dvasia).
Suklestėjo ir tapo didžiausia atšaka Fatimidų kalifato metais – X–XII a.
Izmailitai savo ruožtu skaidosi į dar keletą atšakų. Paprastai šiuo terminu nurodoma gausiausia grupė – nizaritai. Šiuo metu yra ~15 mln. visų pakraipų izmailitų. Jų bendruomenių yra Indijoje, Irane, Pakistane, išeivijoje Didžiojoje Britanijoje, Portugalijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje.
