Ismailo Samani viršūnė (tadž. Қуллаи Исмоили Сомонӣ, rus. пик имени Исмаила Самани; iki 1998 m. – Komunizmo viršukalnė (rus. пик Коммунизма), iki 1962 m. Stalino viršukalnė) – viršukalnė Pamyro kalnuose, rytų Tadžikistane, Kalnų Badachšane, Petro Pirmojo ir Mokslų Akademijos kalnagūbrių sandūroje. Tai aukščiausia Tadžikijos ir Pamyro viršūnė. Aukštis – 7495 m[3] (50 pagal dydį viršukalnė pasaulyje). Šlaituose yra ledynai (Bivačno, Beliajevo), kurių bendras plotas – 136 km².[4]
Aukštesnį, už šiauriau esančią Nepriklausomybės viršukalnę, kalną atrado 1928 m. sovietų-vokiečių ekspedicija ir palaikė ją Garmo viršukalne. Tačiau 1932 m. išsiaiškina, kad tai ne tas pats kalnas ir 1933 m. pavadintas Josifo Stalino garbei (Stalino viršukalnė; пик Сталина). 1962 m. pervadintas į Komunizmo viršukalnę, o 1998 m. – į Ismailo Samani viršukalnę, persų Samanidų dinastijos valdovo, Ismailo Samani garbei.
Pirmasis į viršukalnę rytine puse 1933 m. įkopė sovietų alpinistas Jevgenijus Abalakovas, dalyvavęs Mokslų Akademijos ekspedicijoje Pamyre. Šios ekspedicijos metu kopiant į viršukalnę žuvo du alpinistai.
Pirmieji lietuviai 1971 m. į šią viršūnę įkopė alpinistai: Algis Briedis, Alfonsas Jakštas, Augustas Kubilius, Jaroslavas Okulič-Kazarinas įkopimo vadovas, Algis Petrauskas, Vitalius Stepulis, Antanas Varanka, Jurgis Zamulaitis.[3]
Šaltiniai
