Irena Porvaneckienė-Adomaitytė (g. 1924 m. rugsėjo 14 d. Šiauliuose) – muzikos mokytoja ir chorvedė.

Pirmasis muzikos mokytojas buvo vargonininkas ir chorvedys J. Uogintas. 1941 m. baigusi Šiaulių gimnaziją, dirbo įvairiose miesto įstaigose. 1944 m. pradėjo mokytojauti Bazilionių (Jonavos raj.) progimnazijoje, o 1948 m. persikėlė į Raudėnus (Šiaulių raj.). Čia mokytojavo septynmetėje mokykloje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams.

Muzikos pedagogo Stasio Bekerio paraginta 1950 m. įstojo į Šiaulių muzikos mokyklą, kur ketverius metus choro dirigavimo mokėsi pas Bronių Sližį ir Danutę Dovydėnaitę.

Nuo 1952 m. pradėjo dėstyti muziką ir dainavimą Meškuičių (Šiaulių rajono savivaldybė) vidurinėje mokykloje, vadovauti moksleivių chorams. Suorganizavo Meškuičių apylinkės meno mėgėjų dainų ir šokių liaudies ansamblį (130 dalyvių).

Kolektyvą ėmė konsultuoti muzikos ir šokių specialistai iš Vilniaus (Adolfas Krogertas, Juozas Gudavičius, V. Bartusevičius) ir rengti koncertams Maskvoje. Po perklausos Vilniuje ansamblis gavo teisę koncertuoti Maskvoje. 1954 m. rugsėjo mėn. jis su dideliu pasisekimu koncertavo Žemės ūkio pasiekimų parodoje, Michailo Lomonosovo universitete ir Centriniuose meno darbuotojų rūmuose.

Grįžęs į Lietuvą, kolektyvas koncertų surengė Šiauliuose ir gretimuose rajonuose, dalyvavo Estijos rajoninėse dainų šventėse, 1955 m. respublikinės dainų šventės konkurse Vilniuje laimėjo trečiąją vietą, koncertavo Valstybinės filharmonijos salėje.

Metus mokytojavo Joniškėlio vidurinėje mokykloje, o nuo 1958 m. kelis dešimtmečius muziką ir dainavimą dėstė, vadovavo moksleivių chorams ir vokaliniams ansambliams Pušaloto (Pasvalio raj.) vidurinėje mokykloje. Jaunučių chorą parengė 1969 m. respublikinei moksleivių meno ir sporto šventei, o jaunių chorą – 1965 ir 1975 m. respublikinėms dainų šventėms. Taip pat vadovavo ir suaugusiųjų meno mėgėjų įvairiems kolektyvams. Mokytoja dirigavo Šiaulių ir Pasvalio rajonų dainų šventėse.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.