Gimė Pyplių kaime (dab. Širvintų rajonas), daugiavaikėje šeimoje. 1934–1937 m. mokėsi Bagaslaviškio, Laukžemės (Kretingos r.), Gibišėlių (Klaipėdos r.), Pryšmančių (Kretingos r.) mokyklose. Piemenavo, dirbo įvairius žemės ūkio darbus, paaugęs su kitais meistrais statė aplinkinių kaimų sodybų pastatus. 1950 m. apsigyveno Vilniuje, dirbo mūrininku, statybininku, 1963–1986 m. – Vilniaus metalo konstrukcijų Bandomojoje eksperimentinėje gamykloje.[1]
Nuo 1965 m. atsidėjo medžio drožybai, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios Vilniuje (1968, 1969, 1971, 1976, 1983–1986 m.), Lenkijoje (1970, 1976, 1977 m.), Leningrade (1981 m.), Maskvoje (1982 m.).
Darbai
Ipolitas Užkurnys išdrožė daugiau kaip 1400 medinių kūrinių; tarp jų – apie 250 monumentalių skulptūrų koplytstulpių ansambliams Lietuvoje (Ablingoje, Birštone, Šiauliuose, Čiurlionio kelyje, Anykščiuose, Juodkrantėje), Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Suomijoje. Kūrė antkapinius paminklus, horeljefus, bareljefus, skulptūrinius portretus, istorinės, literatūrinės ir religinės tematikos daugiafigūres kompozicijas (Vilniaus įkūrimas 1973 m., Žalgirio mūšis 1978 m., Skerdžius 1992 m., Kristaus vainikavimas 2000 m.). Skulptūros ekspresyvios plastikos, raiškaus silueto, darnios kompozicijos.[2]