Čiurlionio kelias

Skulptūrų grupė prie Merkinės viensėdžio
Stogastulpis „Pavasaris“
Skulptūra „Menininkas“
Skulptūra „Saulė“
Skulptūros prie Perlojos

Čiurlionio kelias – memorialinis medinių skulptūrų ir stogastulpių ansamblis, įrengtas palei plento  A4  Vilnius–Varėna–Gardinas  atkarpą Varėna–Druskininkai. Ansamblį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų gimimo metinių proga 1975–1976 m. sukūrė Perlojoje stovyklavę 26 tautodailininkai (vadovas – skulptorius Steponas Šarapovas). Ansamblį sudaro 24 pavieniui ar grupėmis išdėstytos skulptūros ir stogastulpiai, dekoruotos reljefiniais ornamentais, figūrinėmis kompozicijomis (liaudies dainų ir pasakų motyvais, stilizuotais Zodiako ženklais, Čiurlionio kūrybai artimais įvaizdžiais), polichromine tapyba, ažūrine metalo plastika.[1]

Paminklai

1993–2011 m. „Čiurlionio kelias“ įtrauktas į kultūros paveldo registrą. Jį sudaro šie objektai:

  1. skulptūros ir stogastulpio grupė „Čiurlionis“, „Čiurlionio gimimas“ (aut. Adolfas Gedvilas, Monika Bičiūnienė, Ipolitas Užkurnys, Jonas Praninskas; Senojoje Varėnoje)[2],
  2. skulptūra „Žaltys Žilvinas“ (aut. Stasys Karanauskas, Vytautas Jarutis; ant Glėbo ežero kranto)[3],
  3. skulptūrų grupė „Obeliskas“, „Muzikos ritmai“ (aut. Kazimieras Krapauskas, Juozas Grabauskas, Vytautas Jarutis; Perlojos k.)[4],
  4. skulptūrų grupė „Varpininkas“, „Bėkit, bareliai“ (aut. Ipolitas Užkurnys, R. Kilis, M. Bičiūnienė; prie Milioniškių k.)[5],
  5. skulptūra „Šventė“ (aut. P. Dužinskas, J. Praninskas; prie Purplių k.)[6],
  6. skulptūrų grupė „Keturi karaliai“, „Varpinė“, „Mąstytojas“, suolas (aut. V. K. Savickis, A. Jarutis, A. Viluckis, K. Neimanis; prie Merkinės k.)[7],
  7. skulptūra „Paros laikai“ (aut. A. Česnulis; už Merkinės)[8],
  8. skulptūra „Čiurlionis-Šaulys“ (aut. Vytautas Ulevičius, Vytautas Jarutis; prie Česukų k.)[9],
  9. skulptūra „Kankliuojanti dzūkė“ (aut. Ipolitas Užkurnys; Norulių k.)[10],
  10. stogastulpis „Metų laikai“ (aut. J. Paulauskas, T. Rudys; prie Uciekos k.)[11],
  11. stogastulpis „Pavasaris“ (aut. S. Karanauskas, prie Randamonių k.)[12],
  12. skulptūrų grupė „Saulė“, „Menininkas“ ir „Čiurliono monograma“ (aut. S. Reuba, P. Čeikauskas; prie Randamonių k.)[13],
  13. skulptūra „Smuikininkė“ (prie Neravų)[14],
  14. skulptūrų grupė „Miško melodijos“, „Saugantiems mišką“, „Zodiako ženklai“ (aut. Jonas Ignotas, Vytautas Jarutis, Adelbertas Nedzelskis, Bronius Gedvilas; Druskininkuose)[15].

Šaltiniai

  1. ↑ Aleksandras Indriulaitis. Čiurlionio kelias. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. ↑ „Objekto Nr. 14970 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. ↑ „Objekto Nr. 35285 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  4. ↑ „Objekto Nr. 35286 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  5. ↑ „Objekto Nr. 35287 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  6. ↑ „Objekto Nr. 35288 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  7. ↑ „Objekto Nr. 35289 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  8. ↑ „Objekto Nr. 35290 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  9. ↑ „Objekto Nr. 35291 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  10. ↑ „Objekto Nr. 35292 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  11. ↑ „Objekto Nr. 35293 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  12. ↑ „Objekto Nr. 35294 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  13. ↑ „Objekto Nr. 35295 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  14. ↑ „Objekto Nr. 35296 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  15. ↑ „Objekto Nr. 35297 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Literatūra

  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1993, p. 306
  • Aldona Kireilienė. Čiurlionio kelias. Vilnius, 1977.
  • Tadas Teseckas. „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias“ // Kultūros barai. 1975, Nr. 10; p. 22–30.