Intarpas – į žodžio šaknį įsiterpęs afiksas. Kaip ir kitose indoeuropiečių kalbose, lietuvių kalboje intarpas būna nosinis: krito – krinta, smuko – smunka, tiko – tinka, tapo – tampa. Intarpas gali pereiti ir į žodžių darinius^[1].

Intarpai dažni austronezinėse kalbose, khmerų, arabų kalbose. Pavyzdžiui, khmerų leun – greitas, lbeun – greitis.