Imperatorė (angl.Empress) – tai pasakiškų šachmatų figūra, kuri vienija bokšto ir žirgo savybes. Judėdama kaip žirgas ji gali peršokti per figūras, tačiau eidama, kaip bokštas ji to daryti negali.
Ši figūra (B+Ž) per ilgą istoriją buvo vadinama įvairiais vardais. Šiuo metu ji neturi universalaus vieno vardo. Kai kuriose šachmatų rūšyse, kai ji naudojama ant 8x10, ar 10x10 lentų, dažniausiai sutinkami vardai yra: Maršalas, ar Kancleris.
Imperatorė diagramoje pavaizduota kaip žirgas ant bokšto postamento. Ji gali eiti kaip bokštas į kryžiukais “x”, o kaip žirgas eiti juodais rutuliukais pažymėtus laukelius, ar kirsti juodųjų pėstininką laukelyje e7.
Vertė
Ralfas Betca, tyręs šachmatų figūrų vertės nustatymo būdus, imperatorę kaip ir valdovę įvertino apytikriai devyniais pėstininkais. Imperatorės ir valdovės pajėgumas panašus, nes abi turi po bokštą ir skiriasi tik papildomu rikiu ar žirgu, kurių vertė apytikriai lygi.
Jis pažymi, kad partijų baigmėse valdovė šiek tiek stipresnė už imperatorę, nors iš kitos pusės, imperatorė skelbdama amžiną šachą, turi daugiau galimybių, pralaimėtoje padėtyje, išgelbėti partiją.
Imperatorė gali judėti dvylika skirtingų krypčių, o valdovė – tik aštuoniomis.
Baigmėje, karaliui su amazone (valdovės+ žirgo hibridas) kovojant prieš karalių su imperatore, silpnoji pusė, susikurdama tvirtovę, turi galimybių išsigelbėti, priversdama karalių su amazone skelbti amžiną šachą, nes kitaip karalius su imperatore galėtų supaprastinti padėtį, ar skelbti amžiną šachą.
Karalius su imperatore matuoja vienišą karalių per vienuolika, su valdove – dešimt, o su bokštu – per šešiolika ėjimų.[1]
Istorija
Bokšto ir žirgo hibrido figūra žinoma nuo viduramžių ir buvo vadinama įvairiais vardais. Anksčiausi vardai: čempionas ir dababa (Dabbabah). Dabar šie vardai priklauso kitoms figūroms.
Trys plačiausiai naudojami vardai yra Imperatorė, Maršalas ir Kancleris. Pastarieji du – Maršalas ir Kancleris naudojami didesnių (su daugiau laukelių: 8x10, 10x10, 12x12 ir net 16x16) lentų šachmatuose.
Apie Imperatorės vardo priskyrimą, bokšto ir žirgo savybes turinčiai figūrai, galima rasti šachmatų literatūroje: A. Dikinso „Pasakiškų šachmatų vadove" (Dickin’s Guide to Fairy Chess)[2] bei Oksfordo šachmatų vadove (The Oxford Companion to Chess).
Kadangi trys figūros yra apjungusios rikio ir žirgo, bokšto ir rikio bei bokšto žirgo savybes ir pagal pajėgumą yra panašios, buvo pasiūlyta visoms trims suteikti moteriškus vardus. Kadangi bokštas yra vertingesnė figūra už rikį tai figūrai, apjungiančiai bokšto ir žirgo savybes buvo priskirtas stipresnės už valdovę – imperatorės vardas, nors tuo lyg šiol abejojama.
Maršalo vardą bokšto ir žirgo hibridui suteikė L. Tressanas 1840 m. sukūręs Sultono šachmatus. Kanclerio vardą 1887 m. šiai figūrai suteikė Benas Fosteris panaudojęs ją Kanclerio šachmatuose.
Pastarieji du vardai buvo populiariausi XX a. Šiuo metu vis dar diskutuojama, kuris iš trijų vardų labiau tiktų šiai figūrai. Yra įvairių nuomonių.[3]
Žemiau pateiktoje lentelėje rasime šios figūros pavadinimo kitimo istoriją.
Bokšto ir žirgo hibridinės figūros pavadinimo naudojimas įvairiose šachmatų rūšyse[4]
Sutrumpintas šachmatų uždavinių tarptautinis žymėjimas prasideda trumpiniu, nurodant užduoties tipą ir ėjimų skaičių.
Toliau seka sprendinių, ar
dvynių skaičius.
Užrašant imperatorės ėjimus prieš ėjimą tarptautinėje praktikoje rašoma didžiosios raidės – „EM“, pav. EMc2-b4.
Šachmatų diagramose imperatorė vaizduojama kaip žirgas stovintis ant bokšto postamento.
