Ilgaamžiškumas

Senyvo amžiaus žmonių (Homo sapiens) pora
Arktinis ryklys (Somniosus microcephalus); gyvena nuo 272 iki maždaug 512 metų[1]
Gajoji pušis (Pinus longaeva); gali vegetuoti iki 4900 metų[2]

Ilgaamžiškumas – tai gyvūnijos ir augalijos populiacijų rūšių, jų bendrijų ir individų ilga gyvenimo trukmė, dėka evoliucijos bėgyje pasitaikančių įvairių pozityvių genų mutacijų, kuomet atskiras rūšies individas ar rūšis išgyvena ilgiau, nei yra jų vidutinė amžiaus trukmė.[3] Individų, ar rečiau, ištisų populiacijų ilgaamžiškumas priklauso nuo gyvenimo kokybės, gyvenamos aplinkos, paveldimų genų[4] chroniško streso išvengimo[5] ir sėkmingų genų mutacijų.

Ilgaamžiai žmonės

Ne mitologijoje užfiksuotas ilgiausias patvirtintas žmogaus gyvenimo trukmės rekordas šiuolaikiniame pasaulyje priklauso moteriai – Jeanne Louise Calment, gimusiai 1875 m. vasario 21 d. Prancūzijos pietryčių Arlio mieste, ji yra išgyvenusi 122 metus ir 164 dienas.[6] Ilgiausiai pasaulyje išgyvenęs vyras yra japonas, Džiroemonas Kimura (Jiroemon Kimura), jis gimė 1897 m. balandžio 19 d. ir gyveno 116 metų bei 54 dienas. Gineso rekordų knygoje cituojamas jo posakis: „maitinkis lengvai, kad gyventum ilgai“ ir teigiama, kad jis iki 90 metų amžiaus užsiėmė žemės ūkiu. Šis ilgaamžis mirė 2013 m. birželio 12 d.[7]

Ilgaamžiai žmonės Lietuvoje

2023 m. šaltiniais, iki šiol Lietuvoje ilgiausiai yra išgyvenusi Eufemija (Emilija) Daukšaitė-Krikštopaitienė. Ji gimė dabartinės Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, Barysių kaime, 1902 m. spalio 2 d. Gyveno 111 metų 5 mėnesius 2 dienas – mirė 2014 m. kovo 14 d.[8]

Žmonių ilgaamžiškumo perspektyvos

Kai kurie mokslininkai apskaičiavo, kad idealiomis sąlygomis žmonės gali gyventi iki 127 metų. Tai neatmeta teorinės galimybės, kad esant laimingam mutacijų deriniui gali atsirasti žmogus, kuris gyvens dar ilgiau. Nors žmonių gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių gamtoje tarp gyvūnų, bet yra gyvūnų, kurie gyvena dar ilgiau. Pavyzdžiui, Galapagų salose gyvenančių Chelonoidis niger vėžlių rūšies individai gali gyventi daugiau nei 175 metus, o kai kurie grenlandinių banginių (Balaena mysticetus) individai – daugiau nei 200 metų. Kai kurie mokslininkai atsargiai teigia, kad žmogaus organizmas gali turėti pakankamai išteklių išgyventi iki 150 metų.

Sveiką žmonių senėjimą ir ilgaamžiškumą lemia sėkmingas genetinių ir negenetinių veiksnių derinys. Šeimų tyrimai parodė, kad apie 25 % žmonių ilgaamžiškumo skirtumų lemia genetiniai veiksniai.[9]

Šaltiniai

  1. ↑ sciencemag.org / Eye lens radiocarbon reveals centuries of longevity in the Greenland shark (Somniosus microcephalus); Julius Nielsen, Rasmus B. Hedeholm, Jan Heinemeier, Peter G. Bushnell, Jørgen S. Christiansen, Jesper Olsen, Christopher Bronk Ramsey, Richard W. Brill, Malene Simon, Kirstine F. Steffensen, John F. Steffensen | Science 12 Aug 2016: Vol. 353, Issue 6300, pp. 702–704; DOI: 10.1126/science.aaf1703
  2. ↑ rmtrr.org / OLDLIST, a database of old trees; Rocky Mountain Tree-Ring Research
  3. ↑ age.mpg.de / What do the terms life expectancy, lifespan, longevity and health span mean?; Max Planck Institute for biology of ageing
  4. ↑ medlineplus.gov / Is longevity determined by genetics?
  5. ↑ ctpublic.org / Chronic stress can reduce lifespan, says recent Yale study; Connecticut Public Radio | By Kay Perkins | Published January 4, 2022
  6. ↑ guinnessworldrecords.com / Oldest woman ever; Jeanne Louise Calment
  7. ↑ sciencefocus.com / Who is the oldest person in the world in 2023?; Toby Saunders | Published: May 30, 2023
  8. ↑ 15min.lt / Kiek metų seniausiam lietuviui ir kiek šimtamečių gyvena Lietuvoje?; Ugnius Antanavičius | 2023.06.11.
  9. ↑ ncbi.nlm.nih.gov / Human longevity: Genetics or Lifestyle? It takes two to tango; Authors: Giuseppe Passarino, Francesco De Rango, and Alberto Montesanto | Published online 2016 Apr 5.

Nuorodos