Horodlė lenk. Horodło
Horodlės gatvelė
Horodlė 50°52′59″š. pl. 24°01′59″r. ilg. / 50.883°š. pl. 24.033°r. ilg. / 50.883; 24.033 (Horodlė)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Liublino vaivadija
Apskritis	Hrubešuvo apskritis
Valsčius	Horodlės
Įkūrimo data	1287
Gyventojų (2011)	938
Pašto kodas	22-523

Horodlė (lenk. Horodło) – kaimas Lenkijoje, Liublino vaivadijos pietrytinėje dalyje, Bugo kairiajame krante, prie Ukrainos sienos. 1500 gyventojų.

Gyvenvietė žinoma nuo ankstyvųjų viduramžių, pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – 1287 m., tada priklausė Haličo kunigaikščiui Vladimirui. Nuo 1366 m. Kazimiero Didžiojo valdų valsčiaus centras. 1376–1377 m. buvo užėmę Lietuvos kunigaikščiai. 1388 m. Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila Horodlę padovanojo Mazovijos kunigaikščiui Zemovitui IV, kuris vedė Jogailos seserį Aleksandrą. 1413 m. čia buvo sudaryta Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Horodlės unija (Horodlės susitarimai).

1432 m. gavo miesto teises. XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje išsiplėtė. Per 1648-1667 m. ir 1700-1721 m. Šiaurės karus ne kartą svetimų kariuomenių užimta ir nusiaubta; smuko. Nuo 1772 m. priklausė Austrijai, nuo 1809 m. Varšuvos kunigaikštystės, nuo 1815 m. Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės miestas. 1870 m. neteko miesto teisių. 1939–1945 m. per Antrąjį pasaulinį karą prarado apie 50% gyventojų, daugiausia žydų. Horodlės apylinkėse veikė Armija Krajova.^[1]

Cukrinių runkelių auginimo regiono centras; prie Horodlės, Strzyžuve, yra cukraus fabrikas.

• Barokinė Rožinio Dievo Motinos ir Šv. Jackaus bažnyčia, 1739–1758 m.
• Medinė Šv. Mikalojaus cerkvė, 1928 m.,
• Medinė Viešpaties Prisikėlimo bažnyčia,1931 m.