Hidžazo Hašimitų karalystė (arab. المملكة الحجازية الهاشمية, Al-Mamlakah al-Ḥijāziyyah Al-Hāshimiyyah) – valstybė Hidžazo regione viduriniuose rytuose, apimanti vakarinę Arabijos pusiasalio dalį, kurią valdė Hašimitų dinastija. 1916 m. birželio mėn. per Pirmąjį pasaulinį karą ji savarankiškai pasiskelbė karalyste nuo Osmanų imperijos, remdamasi sąjunga su Britų imperija, siekiant išstumti Osmanų armiją iš Arabijos pusiasalio per Arabų sukilimą.
Jungtinė Karalystė pažadėjo Hidžazo karaliui Huseinui bin Ali sukurti vieną nepriklausomą arabų valstybę, kuri apimtų ne tik Hidžazo regioną, bet ir šiuolaikinį Iraką, Izraelį, Jordaniją, Palestiną ir Siriją. Tačiau baigiantis Pirmajam pasauliniam karui Versalio sutartimi Sirija tapo Prancūzijos Tautų Sąjungos mandatu, o Irakas, Palestina ir Jordanija – Britanijos mandatais.
Santykiai su Britų imperija dar labiau pablogėjo, kai sionistams žydams buvo leista persikelti į Palestiną. Huseinas atsisakė ratifikuoti 1919 m. Versalio sutartį ir, atsakydamas į 1921 m. britų pasiūlymą pasirašyti sutartį dėl mandato sistemos pripažinimo, pareiškė, kad iš jo negalima tikėtis, jog jis „pridės savo vardą prie dokumento, kuriuo Palestina priskiriama sionistams, o Sirija – užsieniečiams“. Dar vienas britų bandymas sudaryti sutartį 1923–24 m. žlugo, o 1924 m. kovo mėn. derybos buvo nutrauktos. Po šešių mėnesių britai nutraukė savo paramą Hidžazo karalystei ir pradėjo remti Ibn Saudo centrinėje Arabijoje gyvuojantį Nedždo sultonatą, kuris užkariavo Huseino karalystę.[5]
Išnašos
- ↑ Ben Chaoon. „Saudi Arabia“. WorldStatesmen.org. Ben M. Cahoon. Nuoroda tikrinta 2021-04-09.
- ↑ Mai Yamani (2009-10-13), Cradle of Islam: the Hijaz and the quest for an Arabian identity (Pbk. ed.), I.B. Tauris (published 2009), ISBN 978-1-84511-824-2
Šaltiniai
