Helena Cehak-Holubovičova (lenk. Helena Cehak-Hołubowiczowa, 1902 m. vasario 12 d. Stanislavovas, Ukraina – 1979 m. liepos 19 d. Vroclavas) – Lenkijos archeologė.

Vyras Vladimiras Holubovičius. 1930 m. baigė Lvovo universitetą. 1931–1939 m. Vilniaus universiteto vyresnioji asistentė, vadovavo universiteto archeologijos muziejui. Nuo 1945 m. gyveno Lenkijoje, 1946–1950 m. Torunės, nuo 1950 m. Vroclavo universiteto dėstytoja, po vyro mirties 1962 m. – Archeologijos katedros vedėja, nuo 1968 m. profesorė.

Rūpinosi paminklų apsauga, 1933–1935 m. vykdė žvalgomąsias ekspedicijas. Paskelbė straipsnių iš Lietuvos archeologijos ir paminklų apsaugos. Su V. Holubovičiumi ištyrė 27 archeologijos paminklus Vilniaus ir Naugarduko vaivadijose:^[1]

• Bratoniškių stovyklavietė ir gyvenvietė
• Dvyliškio pilkapynas
• Karmazinų piliakalnis ir pilkapynas
• Pakrauglės pilkapynas
• Paraisčių pilkapynas
• Pučkalaukio pilkapynas
• Sausių pilkapynas
• Senųjų Macelių pilkapynas
• Bekešo kalnas
• Kreivosios pilies kalnas
• Aukštutinės pilies kalnas

• Vilniaus ir Naugarduko vaivadijos archeologiniai paminklai (Zabytki archeologiczne województwa Wileńskiego i Nowogródzkiego), 1936 m.

• Bogusław Gediga, Prof. dr Helena Cehak-Hołubowiczowa, Archeologia Polski, t. 25:1980, z. 2, s. 455–457.